|
Vaisingumo pažinimas suteikia moteriai ir vyrui veiksmų laisvę
pasirenkant būsimo kūdikio gimimo laiką. Vaisingumo pažinimas
yra lygiavertis metodas (nors dauguma medikų linkę jį ignoruotii),
o metodo efektyvumas, jei jis gerai įvaldytas yra labai aukštas.
Pasigirstančios skeptiškos nuomonės gimsta dėl to, kad dauguma
šeimų tik mano pažįstančios savo vaisingumą, o iš tikrųjų
neturi tam reikiamų žinių. Tuo tarpu natūralūs šeimos planavimo
metodai, turi neginčijamų privalumų prieš dirbtinius, nes:
- skirti abiems, tiek vyrui tiek moteriai;
- juos galima taikyti tiek norint susilaukti vaikų, tiek
norint išvengti pastojimo;
- jie neturi jokio pašalinio poveikio, nes neslopina vaisingumo;
- jie nieko nekainuoja;
- šeimoje, gyvenančioje pagal vaisingumo pažinimo rekomendacijas,
gerėja mikroklimatas ir sutuoktinių tarpusavio santykiai,
nes sutuotiniai dalijasi savo stebėjimais ir atsakomybe;
- vyras aktyviai įtraukiamas į šeimos planavimą;
- šeimos, planuojančios savo nėštumus vaisingumo pažinimo
metodais, žymiai rečiau ryžtasi abortams, nei šeimos naudojančios
dirbtines priemones.
Kalbant apie šeimos planavimo priemonių efektyvumą, dažniausiai
turimas omenyje jų efektyvumas padedantis išvengti nelaukto
pastojimo. Pagal PSO apibrėžimą, planuotu nėštumu vadinamas
toks nėštumas, kuris buvo sąmoningai lauktas ir planuotas
prieš jam prasidedant. Vadinasi, šeimos planavimo sąvoka apima
ir nėštumo siekimą. Šiuo požiūriu NŠP metodai yra universalesni
nei dirbtinė kontracepcija.
Visi vaisingumo pažinimo metodai pagrįsti menesinių ciklo
vaisingo laikotarpio ribų nustatymu. Metodų efektyvumas priklauso
nuo:
1. kaip tiksliai nustatomi vaisingo periodo pradžia ir pabaiga;
2. sutuoktinių sugebėjimo derinti savo prokreacinę elgseną,
(susilaikyti nuo intymių santykių vaisingomis dienomis jei
sutuoktiniai nori atidėti nėštumą ir priešingai, jei nori
susilaukti kūdikio).
Vertinant šeimos planavimo priemonių efektyvumą, būtina įvertinti
tris veiksnius:
1) metodo klaidas,
2) vartotojo klaidas,
3) mokymo/si klaidas.
Metodo klaidomis laikomi tik tie neplanuoti pastojimai,
kurie užsimezgė nepažeidžiant metodo taisyklių. Šis rodiklis
dar vadinamas teoriniu neefektyvumu. Vieno ar kito metodo
šalininkai dažniausiai naudojasi šiuo rodikliu, norėdami parodyti
koks efektyvus jų propaguojamas metodas.
Vartotojo klaidos arba kitaip vadinamas praktinis neefektyvumas
apima metodo klaidas ir taisyklių pažeidimus, padarytus vartotojo.
Pvz. sutuoktiniai išmoksta atpažinti vaisingos fazės ribas,
ir vaisingos fazės metu naudojasi prezervatyvais. Tai grubus
NŠP taisyklių pažeidimas ir laikomas vartotojo klaida.
Mokymo/si klaidos - norint įvaldyti bet kurį iš NŠP
metodų, reikia turėti tam tikrų žinių ir įgūdžių. Šeima norinti
išmokti pažinti savo vaisingumą ir šias žinias pritaikyti
šeimos planavimui gali norėti mokytis savarankiškai. Tačiau
norint gerai išmokti pažinti savo vaisingumą patariama susisiekti
su kvalifikuotu NŠP mokytoju. Nes tik mokytojas gali įvertinti
šeimos įgytas žinias ir gebėjimo jas taikyti įgūdžius.
Efektyvumo įvertinimo metodikos
Šeimos planavimo priemonių efektyvumui statistiškai įvertinti
taikomos trys pagrindinės metodikos:
- Pearl indeksas.
- Gyvenimo lentelių analizė (angl. life table analysis).
- Gimstamumo sumažėjimo analizė (angl. birth averted approach).
1. Pearl indeksas (R) naudojamas
dažniausiai.
Jis skaičiuojamas pagal formulę: R = P x 1200/M; P neplanuotų
nėštumų skaičius, M menstruacinių ciklų skaičius. Skaičius
1200 tai sąlyginių 100 moterų ciklų skaičius per 12 mėnesių.
Istoriškai Pearl indeksas naudojamas seniausiai dėl lengvo
skaičiavimo..
2. Gyvenimo lentelių analizė. Daugiasimptomiai
metodai yra efektyvesni už viensimptomius. Iš NŠP metodų efektyviausias
yra simptoterminis, ypač jo dvigubo patikrinimo modifikacija.
Kaip ir reikėtų tikėtis, analizuojant vadinamąsias gyvenimo
lenteles galima suskaičiuoti kiekvieno mėnesio atskiras klaidas,
ir įvertinti kumuliacinis nėštumų dažnis 6, 12 ar 24 mėnesiams.
3. Gimstamumo sumažėjimo analizė atspindi
gimstamumo pokyčius, naudojant vieną ar kitą šeimos planavimo
metodą. Tai įvertinamas metodų efektyvumas, bet ne klaidos.
Šiam vertinimui gana sunku surinkti duomenis, todėl šis būdas
yra rečiau naudojamas.
Kvalifikuotai atliekamose NŠP metodų studijose (viena tokių
tebesitęsianti multicentrinė Europos studija Diuseldorfo universitete)
kiekvieno ciklo pradžioje šeima nurodo savo intencijas - kategoriškai
nebenori daugiau nėštumų, nori padaryti tarpą tarp vaikų gimimo,
ar pageidauja nėštumo. Italijoje atliktoje studijoje praktinis
simptominio-temperatūrinio metodo neefektyvumas buvo 3,6 šeimose
(iš 100) besistengusiose atidėti vaiko gimimą ir 0 (iš 100)
šeimose, kategoriškai nebenorėjusiose daugiau nėštumų. Motyvacijos
įtaka efektyvumui labai iliustratyvi ir dažnai cituojama.
Studijoje atliktoje 1982 metais Kalkutoje, kur daugiau nei
19 tūkst. tirtų vargingų šeimų, labai norėjusių nesulaukti
neplanuotų nėštumų, naudojo modifikuotą ovuliacinį metodą
ir pasiekė 0,2 nelauktų nėštumų rodiklį. Šiuo atveju neturtas
buvo vienas iš aukštos motyvacijos faktorių. Vokietijoje,
kur buvo tirtos labiau išsilavinusios ir pasiturinčios šeimos,
šis rodiklis buvo blogesnis (0,8).
Dabartiniu metu atlikta pakankamai solidžių tyrimų, įrodančių
NŠP metodų vertę, pavyzdžiui, PSO duomenimis, 93 proc. moterų,
nepriklausomai nuo jų socialinės ir geografinės padėties gali
nustatyti simptomus, kurie padeda atskirti vaisingą ir nevaisingas
mėnesinių ciklo fazes. Pakankamai motyvuota šeima po kvalifikuoto
mokymo pasirinkusi sau tinkamą NŠP metodą gali pasiekti 9899
proc. efektyvumą.
|
|