Tiek moters, tiek vyro lytinės liaukos svarbios ne tik vaisingumui, bet ir atskiroms lytims būdingų išorinių bruožų susiformavimui.Vyro lytinėse liaukose sėklidėse gaminasi vyriški lytiniai hormonai androgenai ir bręsta lytinės lastelės – spermatozoidai. Moters lytinės ląstelės – kiaušialąstės– bręsta kiaušidėse, kuriose taip pat gaminasi moteriški lytiniai hormonai: estrogenai ir progesteronas..

Lytinių ląstelių ir lytinių hormonų gamybą reguliuoja „aukštesnės“ struktūros: smegenų žievė, pagumburis, posmegeninė liauka (hipofizė). Iš pastarosios sklindantis hormoninis signalas (FSH – folikulis stimuliuojantis hormonas, LH – liuteinizuojantis hormonas) skatina abiejų lyčių lytinių ląstelių brendimą. Dar vienas hipofizės priekinės dalies hormonas – prolaktinas – atsakingas už pieno gamybą žindančioms moterims.

MOTERS LYTINĖS SISTEMOS FIZIOLOGIJA

Moters lytinės sistema turi lytinių ląstelių gamybos ciklą, vadinamu mėnesinių ciklu. Norint pažinti vaisingumą, būtina suprasti fiziologinius pokyčius vykstančius moters organizme ciklo metu. Šiuos pokyčius įtakoja hipofizės, pagumburio ir kiaušidžių išskiriami hormonai. Kiaušidės išskiria dviejų rūšių hormonus: estrogenus ir progesteroną, kurie sukelia skirtingus fiziologinius pokyčius ciklo metu.

Estrogenų sukeliami efektai:

1. skatina vidinio gimdos sluoksnio (endometriumo) atsistatymą ir augimą po mėnesinių;
2. skatina gimdos kaklelio liaukas gaminti gleives;
3. gimdos kaklelis suminkštėja, pakyla ir atsiveria;
4. skatina makšties epitelio augimą ir ragėjimą;
5. skatina krūtų augimą ir antrinių lytinių požymių ryškėjimą.

Progesterono sukeliami efektai:

1. parengia gimdos gleivinę implantacijai. Ji atkrinta ir pasišalina su menstruaciniu krauju, jei moteris tą ciklą nepastojo;
2. gimdos kaklelis nusileidžia, užsidaro, sukietėja, kaklelio liaukos gamina tik tirštas, lipnias, mažai tąsias gleives;
3. progesterono sekrecija sumažina LH išsiskyrimą, stabdo ovuliaciją ir apriboja pirminių folikulų vystymąsi;
4. progesteronas nulemia bazinės kūno temperatūros (BKT) pakilimą po ovuliacijos nuo 0,2 iki 0,8 laipsnio Celsijaus, toks temperatūros pakilimas išsilaiko iki kitų mėnesinių pradžios;
5. progesteronas krūtų audinyje sužadina skiltelių formavimąsi ir sekrecinių liaukų raidą.

Mėnesinių ciklas

Mėnesinių ciklas (ciklas) prasideda pirmąją menstruacijų diena ir trunka iki paskutinės dienos prieš kitas menstruacijas. Pagumburio, hipofizio ir kiaušidžių hormonų veikiami gimdos gleivinė, gimdos kaklelis ir gimdos kaklelio gleivės nuolat keičiasi. Ciklo trukmę gali įtakoti įvairūs veiksniai, tokie kaip ligos, vaistai, kelionės, dieta, sportas, stresas, žindymas. Todėl kiekvienos moters ciklas yra individualus. Netgi tos pačios moters kiekvienas ciklas gali būti skirtingas. Tačiau, kai kas yra bendra: kiekvienos moters cikle galima išskirti 3 fazes:

• prasideda ir pasibaigia menstruacijos, kurių metu pasišalina atsidalijęs vidinis gimdos gleivinės sluoksnis. Tikromis laikomos tik tokios mėnesinėmis, prieš kurias buvusiame cikle įvyko ovuliacija;
• po menstruacijų gimdos kaklelis nusileidžia, užsidaro ir sukietėja;
• gimdos kaklelyje gaminasi tirštos apsauginės gleivės, kurios užklijuoja gimdos kaklelį ir nepraleidžia spermatozoidų;
• dėl hipofizės išskiriamo FSH kiaušidėse ciklo pradžioje pradeda vystytis apie 20 folikulų (puslyčių) iš kurių per visą tą ciklą subręsta tik vienas. Augant folikului, į kraują vis gausiau išsiskiria estrogenai. Folikule bręsta kiaušinėlis. Jei kiaušinėlio brendimas prasidėjo labai anksti, moteris/sutuoktiniai gali pastoti mėnesinėms dar nepasibaigus. Tai įvyksta tik labai trumpų ciklų atvejais. ANF nevienodai trunka ne tik skirtingų moterų cikluose, bet ir tos pačios moters skirtinguose cikluose.

II – vaisinga fazė (ovuliacinė). Prasideda pirmąją vaisingų gleivių pasirodymo dieną ir pasibaigia praėjus kelioms dienoms po ovuliacijos. Vaisinga fazė yra labai dinamiška. Vykstančius joje fiziologinius pokyčius sąlyginai galimai suskirstyti į pokyčius iki ovuliacijos ir po jos.
Iki ovuliacijos:

• bręstantis kiaušidėje folikulas išskiria vis didėjančius estrogenų kiekius, kurių maksimumas kraujyje pasiekia kai folikule subręsta kiaušinėlis;
  
• pradeda storėti vidinis gimdos gleivinės sluoksnis;
  
• gimdos kaklelis pakyla, suminkštėja atsiveria. Suintensyvėja jo liaukų veiklą;
  
• gausėja vaisingųjų gleivių, kuriose spermatozoidai gali išlikti gyvybingi iki 6 dienų;

Ovuliacija. Subrendęs folikulas priartėja prie kiaušidės paviršiaus ir pradeda jį tempti. Tempiami folikulo sienelė ir kiaušidės paviršius plyšta. Iš folikulo išsilaisvinęs subrendęs kiaušinėlis patenka į pilvaplėvės ertmę t.y. įvyksta ovuliacija (tiesiogiai sukelta hipofizės hormono LH). Išsilaisvinusią iš kiaušidės kiaušialąstę švelniai pagauna kiaušintakio galuose esantys gaureliai (fimbrijos) ir įtraukia į kiaušintakį, kur ir gali įvykti apvaisinimas.Po ovuliacijos kiaušinėlis išgyvena tik iki 24 val.;

Po ovuliacijos

• trukusio folikulo vietoje pradeda formuotis geltonkūnis, kuris pradeda išskirti progesteroną;
• pakyla BKT;
• gimdos kaklelis vėl nusileidžia, sukietėja ir užsidaro. Jame vėl pasigamina tirštos apsauginės gleivės, užklijuojančios gimdos kaklelį;
• ryškiai sumažėja estrogenų kiekis;

Vaisinga fazė kaip ir ANF trunka taip pat nevienodai. Jos trukmė priklauso nuo:

1. kiaušinėlio gyvavimo laiko;
   
2. spermatozoidų gyvybingumo;
   
3. nuo moters amžiaus ir gimdymų skaičiaus.
   

III – vėlyvoji nevaisinga fazė (VNF) dar vadinama poovuliacine faze, prasideda praėjus kelioms dienoms po ovuliacijos ir tęsiasi iki paskutinės dienos prieš naujo ciklo menstruacijų pradžią. Priešingai nei prieš tai buvusiose fazėse, VNF trunka visoms moterims panašiai – vidutiniškai 14 dienų. Šiame cikle:

• padidėja progesterono kiekis. Jeigu kiaušialąstė neapvaisinama, toks padidėjimas išlieka nuo 10 iki 16 dienų, o jeigu ji apvaisinama, padidėjęs progesterono kiekis kraujyje išlieka ilgiau;
  
• progesterono veikiama gimdos gleivinė išstorėja, jos liaukos darosi vingiuotesnės, išskiria daug tirštų klijingų gleivių, t.y. pasiruošia priimti naują gyvybę;
  
• gimdos kaklelis kietas, nusileidęs, užsidaręs, užklijuotas tirštomis apsauginėmis gleivėmis;
  
• jei neįvyko apvaisinto kiaušinėlio implantacija, gleivinė fazės pabaigoje pradeda atsidalinti.
  

Kai kuriuos kiaušidžių hormonų sukeliamus efektus galima stebėti išoriškai. Tai gimdos kaklelio ir gimdos kaklelio gleivių fiziologinius pakitimus ir BKT pakilimą . Šių efektų stebėjimas ir sudaro vaisingumo pažinimo pagrindą

VYRO LYTINĖS SISTEMOS FIZIOLOGIJA

Vyro sėklidėse gaminasi hormonai androgenai. Pagrindinis iš jų yra testosteronas, kuris nulemia pirminių (lyties organų) ir antrinių vyriškų požymių (plaukuotumas, raumenų masė, žemas balso tembras ir kt.) išsivystymą. Vaikystėje iki 10 -12 metų sėklidės gamina mažus testosterono kiekius. Jo gamyba staigiai padidėja lytinio brendimo laikotarpiu ir laikosi aukščiausiame lygyje iki 40 metų. Šiuo laikotarpiu sveiko vyro sėklidėse gaminasi dideli spermatozoidų kiekiai - 50 000 per minutę ir 72 mln. per dieną. Vidutiniškai spermatozoido subrendimui reikalingos 60 -72 dienos.
Senstant testosterono kiekis laipsniškai mažėja, nors spermatogenezė vyksta iki gyvenimo pabaigos