LIC
Vaisingumo pažinimas « NŠP metodai « Dvigubo patikrinimo

 

Dvigubo patikrinimo (simptoterminis) metodas

 

 

Amerikietis E. F. Keefe ir austras J. Roetzer buvo simptominio–temperatūrinio (simptoterminio) metodo pradininkai savo šalyse. Nuo septintojo dešimtmečio įsitvirtino dvigubo patikrinimo (angl. double-check) metodas, kurio esmė: tiek vaisingos fazės pradžia, tiek pabaiga nustatoma pagal du, vienas kitą patikrinančius požymius. BKT matavimas praktiškai taikomas visuomet, todėl neretai keliasimptomiai būdai yra vadinami simptominiais–temperatūriniais. Tai visus įmanomus vaisingumo požymius pasitelkiantys metodai. Jų yra įvairių modifikacijų, kurias pasiūlo skirtingi autoriai. Geriausiai yra žinomi dr. J. Roetzer austriškoji modifikacija bei Š. ir J. Kippley amerikietiškoji modifikacija. Beveik kiekvienoje šalyje taikomi mažai kuo besiskiriantys simptoterminiai metodai, tačiau bent jau Europoje bandoma metodus suvienodinti. Didžiausi multicentriniai tyrimai yra atliekami Diuseldorfo universitete.

Lietuvoje nuo 1992 metų sėkmingai pradėta diegti Birmingemo dvigubo patikrinimo metodas. Šiuo metodu nustatant vaisingo laikotarpio pradžią ir pabaigą, stebimi trys pagrindiniai požymiai: BKT, gimdos kaklelio gleivės, gimdos kaklelis.Kalendoriniais skaičiavimai naudojami kaip papildomas rodiklis. Kaip ir kituose metoduose, visi stebėjimai registruojami stebėjimų lentelėse.

Vaisingumo pradžia nustatoma pagal gleives ir kalendorinius skaičiavimus. Iš jų pasikliaujama tuo, kuris pasireiškia ankščiau,, pabaiga – pagal BKT, gleives ir kaklelio simptomus. Iš jų pasikliaujama tuo kuris yra vėlesnis.

BKT matuojama taip pat kaip aprašyta temperatūriniame metode. Tačiau simtoterminiame metode skirtingai vertinamas BKT pakilimas. Temperatūriniame metode temperatūros pakilimu laikoma, kai skirtumas tarp dengiančios linijos ir kiekvieno iš trijų vėlesnių, be trukdymų užregistruotų pakilusios temperatūros fazės (PTF) taškų būtų bent 0,2° C. Taikant dvigubo patikrinimo metodą užtenka, kad trečioji pakilusios BKT reikšmė būtų bent 0,2° C, o kitos dvi reikšmės būtų virš dengiančios linijos, kuri brėžiama abiem atvejais vienodai:

  • brėžiama puse langelio virš aukščiausio ŽTF taško,
  • turi dengti šešis, be trukdymų užregistruotus ŽTF taškus,
  • prieš pakilimą turi būti mažiausiai 6 ŽTF taškai.

Jei paaiškėtų, kad tarp trečios ir paskutinės pakilusios BKT reikšmės ir dengiančios linijos skirtumas nesiekia 0,2° C, tenka laukti 4-osios BKT reikšmės.

Ciklo fazių nustatymo taisyklės

Ankstyvoji nevaisinga fazė prasideda pirmąją ciklo dieną. Jos pabaiga nustatoma dvigubu patikrinimu – pagal gleives ir apskaičiavimus. Skaičiuoti pradedama tik turint mažiausiai 6 ciklų trukmę. Tad pirmus 6 sekimo mėnesius moteris laikoma potencialiai vaisinga nuo pat ciklo pradžios. Kaip ir kalendoriniu metodu, nustatant šios fazės pradžią, iš trumpiausio ciklo trukmės atimama 20. Taip apskaičiuota diena yra paskutinė priešovuliacinės fazės nevaisinga diena.

Nustatant ANF pabaigą pagal gleives, ja laikoma paskutinė sausa diena arba paskutinė diena prieš pasirodant bet kokioms gleivėms. Jei ši diena būna anksčiau nei apskaičiuota kalendoriniais skaičiavimais, vaisingumas skaičiuojamas nuo jos.

Vaisingos fazės pabaiga. Vaisingumas tęsiasi iki trečio pakilusios, užregistruotos be trukdymų, temperatūros vakaro. Dabar jau vadovaujamasi vėlesniu požymiu.

Vėlyvoji nevaisinga fazė prasideda trečią pakilusios, užregistruotos be trukdymų, temperatūros vakarą, arba, vadovaujantis kaklelio gleivių požymiu trčias vakaras po gleivių piko Beje, privaloma metodo sąlyga yra sulaukti abiejų simptomų – BKT pakilimo ir gleivių piko. Jei jie nesutampa, reikia vadovautis vėlesniu.

Simptoterminio metodo privalumai ir trūkumai
  • Tai efektyviausias iš visų NŠP metodų, tačiau reikalauja daugelio simptomų sekimo.
  • Lytinio susivaldymo tarpas šeimoms, vengiančioms nėštumo sumažinamas iki minimumo.

Pastaba. Šiame puslapyje pateikta informacija yra pažintinė. Norintiems išvengti neplanuoto pastojimo, rekomenduojame kreiptis į NŠP mokytoją.

 
 
 
     

  © LIC, 2005
  © KIT, 2005