Yra žinoma, kad žindančioms moterims vaisingumas grįžta vėliau, nei nemaitinant. Tačiau tarp medikų vyrauja nuomonė, kad žindymas negarantuoja nevaisingumo po gimdymo. Tą patvirtina daug netikėtų nėštumų maitinant krūtimi.

Maitinimas krūtimi gali būti gera šeimos planavimo priemonė pirmuosius 6 mėnesius po gimdymo, jei motina maitina tik krūtimi. Šis metodas vadinamas laktacinės amenorėjos metodu (LAM). LAM yra pagrįstas krūtimi žindančių motinų patiriamu fiziologiniu nevaisingumu, kurį sąlygoja fiziologinis vaisingumo slopinimas. Šio metodo apibrėžimas ir efektyvumas buvo suformuluotas po daugybės tyrimų 1988 m. Italijoje Bellagio mieste vykusioje pasaulinėje mokslinėje konferencijoje. Šešių mėnesių trukmės klinikinių tyrimų Čilėje, atliktų su 422 moterimis, rezultatai parodė, jog LAM efektyvumas siekia 99,5 proc. (viena moteris pastojo šeštą mėnesį). LAM naudojimas devynis mėnesius buvo tiriamas Ruandoje, kur vidutinė laktacinės amenorėjos trukmė yra ilgesnė nei 12 mėnesių. LAM naudojančios motinos buvo skatinamos pažindyti kūdikius prieš kiekvieną papildomą maitinimą. Šios parengiamosios studijos metu nėštumų užregistruota nebuvo. Ateities tyrimai taip pat padės nustatyti LAM priimtinumą ir efektyvumą daugybėje situacijų visame pasaulyje. Bellagio konferencijoje dalyvavę mokslininkai priėmė bendrą sprendimą, kuris vadinamas Bellagio Konsensusu: jog moteris yra 98 procentais apsaugota nuo netikėto pastojimo, kai ji yra gimdžiusi mažiau nei prieš šešis mėnesius, amenorėjiška (neatsinaujinusios menstruacijos po gimdymo), maitinanti krūtimi ar beveik tik krūtimi. 1989 metais šeimos planavimo tarnybos susitiko Georgetown universitete peržiūrėti Bellagio Konsensuso duomenis. Šio susitikimo rezultatas galutinai suformuluotas LAM apibrėžimas. Metodas yra pristatomas algoritmo forma ir pagrįstas tiksliai suformuluotomis taisyklėmis, kurių sąžiningai laikantis galimi geri rezultatai.

LAM yra labai efektyvus metodas. Mėnesinių atsinaujinimas yra pats svarbiausias iš visų trijų kriterijų atsinaujinusio vaisingumo ženklas. (Mėnesinėmis nelaikomas kraujavimas, atsirandantis per pirmąsias 56 dienas po gimdymo.) Išsamūs tyrimai parodė, koks svarbus yra žindymas. Reti maitinimai ar reguliarus kūdikio raciono papildymas kitu maistu yra susiję su mėnesinių grįžimo rizika bei su padidėjusia galimybe, jog prieš atsinaujinusias mėnesines įvyks ovuliacija. Todėl LAM sėkmė visiškai priklauso nuo to, kaip yra maitinamas kūdikis: išimtinai tik krūtimi ar be krūties gauna dar ir kitų papildomų priedų. Šešių mėnesių laikotarpis yra mažiausiai svarbus iš trijų kriterijų. Ovuliacijos prieš mėnesines tsinaujinimas didėja palaipsniui po gimdymo, ir nėra jokio staigaus ovuliacijos padidėjimo rizikos praėjus šešiems mėnesiams. Šis laikas (6 mėn.) pasirinktas todėl, kad rekomenduojama tokio amžiaus kūdikį pradėti papildomai maitinti. Jei motina duoda kūdikiui papildomą maistą, vaisingumo slopinimas yra mažesnis. Po šešių mėnesių maitinimas krūtimi mažiau apsaugo nuo neplanuoto pastojimo. Šiame amžiuje visus kūdikius reikia papildomai primaitinti. Bet jei kūdikis ir toliau maitinamas krūtimi dažnai, duodant ir papildomą maistą, motina yra iš dalies apsaugota nuo neplanuoto pastojimo. Tokia apsauga yra naudinga, jei moteris dėl socialinių ar kitokių priežasčių negali taikyti kitų šeimos planavimo metodų. Krūties spenelio ir areolos dirginimas refleksiškai padidina prolaktino sekreciją. Todėl dažnai dirginant krūties receptorius intensyvėja pieno gamyba. Šalia to prolaktinas slopina folikulus stimuliuojančio (FSH) ir liuteinizuojančio hormono (LH) išskyrimą, kartu kiaušidėse slopindamas ir dezorganizuodamas folikulų brendimą. Yra nustatytas ryšys tarp žindymo dažnio, intensyvumo ir laktacinės amenorėjos trukmės. Neovuliacinio pogimdyvinio laikotarpio trukmei reikšmingi emocinė būsena, stresai, ligos, pradėjimo maitinti po gimdymo momentas.

Maitinimo krūtimi apibrėžimų schema

Maitinimo krūtimi (žindymo) modeliai yra be galo įvairūs. Žemiau pateikta schema apibrėžia šiuos skirtingus modelius bei pažymi jų fiziologinę įtaką vaisingumui ir pieno gamybai.

* Pertaukos tarp maitinimų neturi viršyti keturių valandų dieną bei šešių valandų naktį, o maisto papildymas negali viršyti 5–15 proc. visų maitinimų kiekio (pageidautina dar mažiau). Nors dažno dalinio žindymo metodas yra pakankamas vaisingumo slopinimui, moteriai vis dėlto reikėtų pasakyti, kad bet koks maisto papildymasar žindymo trikdymas gali padidinti vaisingumo grįžimo riziką.