Rūpintis turėtume kiekvienu pradėtu vaiku tiek iki gimimo, tiek ir jam gimus.

Jau gimusių vaikų teisių apsauga yra itin didelės svarbos klausimas, kurio negalima palikti užmarštyje. Laimei, Lietuvoje yra įsteigtos tiek vyriausybinės, tiek nevyriausybinės struktūros, kurios pagal išgales rūpinasi gimusių vaikų teisių apsauga bei jų gerove.

Pradėti, bet dar negimę kūdikiai taip pat jau yra mūsų visuomenės dalis, dėl to jie turi teisę į apsaugą ir globą. Rūpestis jau gimusiais neturėtų mums trukdyti rūpintis ir tais, kurei dar negimė. Užsimezgęs žmogaus embrionas jau yra žmogus, tad neteisinga pasmerkti jį mirčiai vien dėl to, kad jis dar negimė, kad jo „gyvenamoji vieta“ yra kita nei tų, kurie jau gimę. Gaila, kad ne kiekvienas pradėtas vaikas yra norimas ir laukiamas, bet tai nereiškia, jog turime teisę jų atsikratyti. Pažangi ir sveika visuomenė  rūpinasi visais savo nariais, o ypač pačiais silpniausiais.