Žmogaus lytinės ląstelės nėra savarankiška gyvybė, kurią turėtume saugoti kaip atskirą unikalų žmogų. Jos neturi galios daugintis pačios, ribotai reaguoja į aplinką, neturi atskiro genetinio kodo. Tuo tarpu išsyk po apvaisinimo susikūręs organizmas yra žmogus, todėl turėtų būti saugomas kaip ir kiekvienas gimęs. Jis jau turi unikalų DNR kodą, savarankiškai auga, vis labiau reaguoja į supančią aplinką, vartoja per motiną jam pasiekiamus energijos išteklius.

Akivaizdu – žmogaus organizmas ankstyvojoje vystymosi stadijoje yra daug sudėtingesnis nei žmogaus lytinės ląstelės iki apvaisinimo. Nepanaudotos žmogaus lytinės ląstelės suyra ir būna pakeičiamos kitomis. Tuo tarpu žmogaus vaisius milžinišku greičiu ruošiasi pilnaverčiam gyvenimui nuo pat apvaisinimo momento. Jau ketvirtos nėštumo savaitės pradžioje pradeda plakti širdis – naujo žmogaus širdis.