Skelbiame tekstus iš anksčiau leistų žurnalo „Už gyvybę“ numerių. Šis straipsnis – iš žurnalo nr.13 (2003m.).

***

Šiuo metu Lietuvoje nutraukti nėštumą nėra sudėtinga. Paprastai gydytojai nelinkę aiškintis su moterimi, kodėl ji taip apsisprendė, ar juo labiau jos atkalbinėti – tai lyg ir ne jų kompetencija. Paskambinus į bet kurią specializuotą gydymo įstaigą, galima gauti informaciją, kiek ši procedūra kainuoja ir ką turėti su savimi, atvykstant į ligoninę. Konstatavus nėštumą klausimas „Ar gimdysite?“ tebėra toks įprastas, jog daugumos pacienčių net nestebina, o gydytojai nemano, kad jį užduodami prasilenkia su etika. 

Naujas Reprodukcinės sveikatos įstatymo projekto svarstymas Seime vis atidėliojamas. Jeigu jis bus priimtas toks, koks yra teiktas, tai minėtoji procedūra ir toliau bus atliekama be jokių apribojimų. Nepilnametės merginos galės nutraukti nėštumą net be tėvų ar globėjų sutikimo. Priekaištaujantiems dėl tokio liberalaus projekto (ir ne tik dėl požiūrio į abortus) jo kūrėjai teigia taip kovojantys už moters teises. Tačiau kovos už moterų teises patirtis gali būti ir kitokia.

Neseniai iš Vokietijos grįžo grupė moterų, kurios ten viešėjo Oldenburgo srities „Caritas“ direktoriaus Paul Schneider kvietimu ir domėjosi nėščiųjų konsultavimo sistema – jos turiniu, pagrindais, finansavimu ir organizavimu. Į kelionę, kurią finansavo Vokiečių katalikų pasauliečių akcija Rytų šalims remti (akcijas Rytų šalyse remianti organizacija) „Renovabis“, buvo išvykusios penkiolika moterų iš visos Lietuvos. Daugiausia tai Šeimos centrų darbuotojos, taip pat dirbančiosios pagal Krizinio nėštumo programą. Ši programa Lietuvoje kol kas tik pradedama vykdyti, tačiau ateityje turėtų tapti pagrindiniu atramos tašku siekiant pagelbėti į keblią padėtį patekusioms nėščiosioms ir jų šeimoms. Apie patirtus įspūdžius mielai sutiko papasakoti Lietuvos šeimos centro direktorė Vijoleta VALANTIEJUTĖ, reikalų vedėja Dalia LUKĖNIENĖ ir leidybos ir informacijos centro „Už gyvybę“ direktorė Birutė OBELENIENĖ.

Konsultuojama kiekviena nėščioji

Vokietijoje neščia moteris, atėjusi pas gydytoją, pasitinkama žodžiais: „Sveikinu, jus laukiatės kūdikio. Ar džiaugiatės?“ Jei paaiškėja, kad moters nėštumas nedžiugina ir jį nori nutraukti, nėščiąją apžiūrėjęs gydytojas siunčia psichologų ir socialinių darbuotojų konsultacijai. Siunčiama kiekviena, bet kurio socialinio sluoksnio, statuso ir amžiaus moteris! Išskyrus atvejus, kai dėl nėštumo kyla pavojus motinos sveikatai. Tokios tarnybos paprastai būna įsikūrusios patogiose moterims vietose, bet ne gydymo įstaigose, kad galėtų išlikti bešališkos. Jose dirba tik specialų išsilavinimą turintys ir nėščiųjų konsultavimo kursus baigę konsultantai. Konsultantas siekia išsiaiškinti, kodėl moteris apsisprendė nutraukti nėštumą, ir ieško būdų pašalinti tokio sprendimo priežastis. Moterims padedama susivokti, ką jos daro ir kokios gali būti to pasekmės. Bene lengviausia su tomis, kurios būna nusprendusios negimdyti dėl materialinių nepriteklių, yra vienišos, neturi kur gyventi. Puikiai sutvarkyta materialinės pagalbos sistema. Motinystė ir vaikystė apsaugota įstatymais, papildomai įsteigti specialūs fondai – valstybinis „Gyvybės fondas“ ir Vokietijos Vyskupų konferencijos fondas nėščiosioms paremti tarnybos darbuotojams leidžia pasiūlyti moterims daugybę išeičių. Jos sužino, kokias pašalpas gali gauti, kur gali būti apgyvendintos, kas joms padės susirasti darbą. Su moterimis, kurios nėštumo nutraukimui ryžtasi ne dėl nepriteklių, kalbėti yra sudėtingiau, bet visada bandoma. Kartais moterys būna ne tiek tvirtai apsisprendusios, kiek sutrikusios ir mano, kad tai vienintelis problemos sprendimas. Po šios konsultacijos minėtos tarnybos moteriai išduoda pažymą, nurodančią, kad ji buvo konsultuota. Tik po trijų dienų nuo pažymos išdavimos nepakeitusi sprendimo moteris gali grįžti pas gydytoją. (Beje, Italijoje moterims pagal įstatymus siūloma svarstyti savaitę, o Graikijoje – tris dienas.) Be šios pažymos nė vienas gydytojas neturi teisės nutraukti nėštumo. Tarnybų darbuotojos pripažino, jog dalis moterų ateina pasiimti pažymos vien todėl, kad to reikalauja įstatymas, tačiau svarbiausia informacija joms vis tiek suteikiama.

Dažna moteris pasijutusi nėščia sutrinka. Nėštumas reiškia ne tik fiziologinius pokyčius. Tai pirmiausia – neišvengiami pokyčiai moters gyvenime – reikės į savo jau nusistovėjusią gyvenimo tėkmę priimti kitą asmenį. Neretai moteris tai gąsdina ir kartais net neįsigilinusios jos linkusios pasirinkti paprasčiausią, kaip joms atrodo, išeitį – nutraukti nėštumą. Tačiau gyvenimo rato negalima pasukti atgal. Moteris niekada negrįš į tą būseną, kokia buvo prieš nėštumo nutraukimą. Todėl konsultavimo dėka moterys ne tik priverstos ilgiau pamąstyti, pasvarstyti, ką išgirdo, bet ir sužino, kaip ir kas jas galės paremti iki ir po gimdymo. Ši informacija itin naudinga mažesnį išsilavinimą ir pajamas turinčioms. Dauguma jų nori kūdikio, bet nežino, kaip gyvens jį pagimdžiusios. Įvedus privalomas pažymas iš konsultantų, moterys turi galimybę sužinoti visą reikiamą informaciją.

„Ar vokietės nemano, kad tokios lyg ir priverstinės konsultacijos, norint gauti pažymą nėštumui nutraukti, pažeidžia jų teises?” Išgirdusios tokį klausimą, vokietės greičiausiai sutriktų: šią konsultaciją jos interpretuoja kaip nėščiosios teisę būti konsultuojamai, teisę gauti visapusišką informaciją. Antra vertus, jei moteris ryžtasi nutraukti nėštumą – akivaizdu, jog ji renkasi netinkamą išeitį, ir tai dar vienas įrodymas, jog moteriai reikia pagalbos. Pagaliau šitai reglamentuoja įstatymas.

Pradėta gyvybė – yra žmogus!

Lietuvos moterims teko stebėti inscenizuotą psichologės konsultaciją. Verta atkreipti dėmesį į tai, kad psichologė nedarė konsultuojamai moteriai jokio spaudimo, juo labiau nemoralizavo. Pirmiausia ji panoro išsiaiškinti viską apie konsultuojamąją, o ypač tai, ar užsimezgusią gyvybę ji laiko žmogumi. Dažniausiai tai aiškintis reikia su tomis moterimis, kurios Vokietijoje gyvena neseniai. Vokiečiai jau nediskutuoja, ar vos užsimezgusi gyvybė yra žmogus, – tai savaime suprantama. Jei konsultuojama moteris mano, kad nešioja žmogų, nors jam tik kelios savaitės, ji mąsto kitaip nei ta, kuri nežino ką nešiojanti – ląstelę, bedvasį embrioną ar pan. Su tokiomis moterimis dirbama skirtingai. Pirmosios turi apsispręsti, kaip jos nori, gali ir turi teisę elgtis su negimusiu žmogumi. Antrosios turi pirmiausia suvokti, ką nešioja – vaiką ar ne. Naujai pradėtos gyvybės kaip žmogaus suvokimas ir yra visos psichologinės pagalbos besilaukiančiai moteriai koncepcijos pagrindas, atramos taškas. „Negimęs kūdikis – žmogus, todėl reikia padaryti viską, kad jis gimtų. Tai dar vienas Vokietijos pilietis“, – tokia tiesa vadovaujasi psichologai, teikdami savo konsultacijas. Apskritai kiekvienoje aplankytoje institucijoje ar tarnyboje nėščiajai ar tik pagimdžiusiai moteriai gali būti suteikta įvairiausia konsultacija, pradedant juridine ir baigiant drabužių parūpinimu. Tačiau specialistai yra labai siauros specializacijos, dirba profesionaliai, kryptingai ir konceptualiai. Darbuotojai suvokia, ką ir kodėl daro. Vienose organizacijose moterys konsultuojamos dėl apsisprendimo gimdyti, kitose dėl kūdikio netekties, o trečios padeda, jei moteriai yra reikalinga psichoterapija.

Lietuvoje svarbiausios materialinės problemos

Be abejo, Lietuvoje kol kas nėra galimybių pasirūpinti moterimis, kurios nutraukia nėštumą dėl materialinių nepriteklių. Vokietijoje sukurtas didelis vadinamųjų „Gyvybės namų“ tinklas, juose gali būti apgyvendintos tos moterys, kurios neturi savo namų. Ten jas pasitinka juristas, kuris ir išaiškina kiekvienai moteriai jos teises, pareigas, pajamas ir tai, kiek jai pačiai reikės dirbti. Visą buvimo laiką su gyventojomis dirba psichologai, ieškoma kelių, kaip padėti joms adaptuotis visuomenėje, pradėti gyventi savarankiškai. „Lietuvoje skaudžiausia yra tai, kad dažna moteris nenori vaiko dėl skurdo. Jei neinvestuosime į vaiką, tai visos kitos investicijos nieko vertos, – mes pražiūrėjome esmę. Jei gimstamumo problemas spręsime tik mediciniškai – su kontraceptikais, o ne gilindamiesi į moters problemas, – mūsų ateitis liūdna“, – pabrėžė V. Valantiejutė.

Apačios skatina viršūnes

Caritas direktorius Paul Schneider stebėjosi, kad Lietuvoje įvairių įstatymų priėmimą inicijuoja ne pati visuomenė, o valdžia, kuri vėliau tą įstatymą priima. Vokietijoje bet kokia privati iniciatyva (steigiant mokyklą, ligoninę, „gyvybės namus“ ar bet kokią kitą instituciją, tarnaujančią žmonėms) turi pirmumo teisę prieš valstybinę. Vokietijoje būtent patys žmonės mato, kas yra negerai, ir per visuomenines organizacijas teikia siūlymus valdžios institucijoms. Abortų atlikimo mechanizmas taip pat buvo siūlytas žmonių ir jiems atstovaujančių visuomeninių organizacijų. Valdžia privalo labai greitai reaguoti į tokias iniciatyvas ir spręsti opiausias problemas. Sistema tarnauja žmonėms, o ne atvirkščiai. Vokiečiai stebėjosi, kad Lietuvoje taip paprasta nutraukti nėštumą, jog tai jau virto pelningu verslu: „Tai tiesiog necivilizuota!“ Viešnios iš Lietuvos labai domino ir vietinius žurnalistus, apie jų vizitą ne kartą rašė spauda.

Kokios mintys kilo Lietuvos moterims, Vokietijoje išvydusioms taip puikiai sukurtą nėščiųjų socialinės apsaugos sistemą? Pirmiausia, su vokiečių pagalba ketinama Lietuvoje surengti kursus Šeimos centrų darbuotojams, kurie vėliau galėtų teikti kvalifikuotą pagalbą moterims, ketinančioms nutraukti nėštumą. Taip pat ketinama paveikti įstatymų leidybą, teikiant siūlymą, kad moterims prieš atliekant abortą turėtų būti suteikta kvalifikuota psichologo konsultacija. Tam reikia sukurti specialų nėščiųjų konsultavimo tinklą visoje Lietuvoje.

–

Nuotrauka pagal CC lincensiją priklauso Ed Yourdon