Skelbiame straipsnius iš anksčiau leistų žurnalo „Už gyvybę“ numerių.  Šis tekstas – iš „Už gyvybę“ 2002 m., Nr. 10.

***

Noriu pasidalinti savo ilgamete darbo su paaugliais praktika.

Pakviesta į mokyklą dirbu apie šešias valandas. Kartais mano kurso klausytis susirenka iki 200 vaikų. Iš pradžių kalbėdavau septyniolikmečiams aštuoniolikmečiams, bet mokytojai pastebėjo, kad jiems apie tai pasakoti jau per vėlu. Tada pradėjau kalbėtis su šešiolikmečiais, pasirodo, ir jiems anksčiau reikėjo aiškinti tokius dalykus. Galiausiai apsistojau ties keturiolikmečiais. Prisimenu, kai man buvo 14 metų, šokinėjau per virvelę ir žaidžiau vaikiškus žaidimus. O dabar susidūriu su penkiolikmečiais, turinčiais po penkis seksualinius partnerius. Šiandien tenka dirbti visiškai kitokioje aplinkoje.

Didelę įtaką jaunimui daro televizija. Viena keturiolikmetė man pasisakė, kad jau turėjo lytinius santykius, ir save įvertino kaip seksualią. Paklausta, ar vaikinas ją įtraukė į tai, atsakė, kad, priešingai, ji dariusi spaudimą vaikinui. „Tai kodėl tu tai darei?“ – paklausiau jos. „Pamačiau tai per televiziją ir pasakiau sau, kad aš irgi galiu tai padaryti. Bet praleidusi dieną su jumis, mokytoja, aš norėčiau, kad to nebūtų įvykę“, – sakė ji. Su liūdesiu turiu pripažinti, kad buvau pirmas žmogus, nurodęs priežastis, kodėl ji turėtų neturėti tokių santykių.

Anglijoje mergaitės masiškai skaito paauglėms skirtus žurnalus, o jie yra siaubingi: vos ne kiekviename pagrindiniame straipsnyje rašoma, kaip pirmą kartą seksualiai santykiauti. Viena iš taisyklių: būk tikra, kad pasitiki tuo partneriu, ir jis visiems to neišpasakos. Kitas žingsnis: turi būti įsitikinusi, kad jis tau patinka. To neturėtum daryti, jei tik vaikinas to nori, bet jei pati to nori, tai viskas tvarkoje, pirmyn. Dar vienas patarimas: būk pasiruošusi – po ranka turėk prezervatyvą. Būk tikra, kad durys yra užrakintos, ir panašiai.

Jei nesiseka šis reikalas, galvok, kad viskas ateis su patyrimu. Tokia informacija yra pateikiama 13–14 metų paauglėms. Jų jaunesni broliai bei sesės namie irgi varto tuos žurnalus. Kai einate į mokyklą, turėkite omenyje, kad dauguma moksleivių yra skaitę tokią literatūrą.

Mes rašome ne ant tuščios lentos: joje jau yra prirašyta, pritepliota. Pirma, ką turite padaryti, tai nuvalyti tą lentą. Tas purvas ir melas jau yra jų sąmonėje.

Tipiška tų žurnalų nuotrauka – mergina seksualia poza. Paauglės rengiasi provokuojančiais drabužiais, nes nori būti patrauklios ir gražios. Jų sampratoje tarp grožio ir seksualumo dedamas lygybės žeklas. Būti seksualios, t.y. sukelti priešingos lyties seksualinę aistrą, nori beveik visos merginos. Būti geidžiamai tai tolygu būti įvertintai, pripažintai, pastebėtai. Paaugliams skirtuose žurnaluose mirga antraštės: „Kaip būti tikrai, kad nepastosi?“ Išvardijamos kontraceptinės priemonės, kurios galėtų padėti: hormoninės, vienfazės piliulės, spiralės, prezervatyvai ir kt. Pagrindinė mintis – naudodama tai neturėsi problemų. Bet nebūtina būti mediku, kad suprastum, jog toks požiūris formuoja kitokio pobūdžio problemas.

Gyvenimas nėra repeticija, jo nepakartosi. Jei mokinys neišlaiko egzamino, paplušėjęs tą nesėkmę gali ištaisyti, egzaminą perlaikyti. Tačiau jei jauna mergina pastoja, šios situacijos neatitaisysi. Neatsuksi įvykių atgal kaip videofilmo. Žmonės mano, kad abortas yra tarsi tas išsigelbėjimo mygtukas, tačiau tai netiesa, nes po aborto moteris niekada nebebus tokia pati, kokia buvo. Sakoma, kad kuo tu vyresnis, tuo išmintingesnis, o aš pabrėžiu paaugliams, kad jie turi būti išmintingi jau dabar.

Mano vienas pagrindinių principų – nesistengti žmonių gąsdinti. Mes turime siekti padaryti juos išmintingus, o ne įgąsdinti. Net kalbant apie lytiškai perduodamas ligas, mano nuomone, nereikėtų demonstruoti kraupių ligonių nuotraukų. Paėmusi iš vieno metodinio centro tokių nuotraukų jiems pasakiau: „Nenoriu jaunosios kartos gąsdinti, kad jie taip baisiai nepradėtų galvoti apie lytinį gyvenimą“. Aš visuomet pradedu nuo teigiamų dalykų, užbaigiu taip pat teigiamais. Pasakojant tinka įpinti viską, nieko nenutylint, parodant ir juodąją pusę, bet iš esmės mes turime nešti ne blogąją naujieną, bet gerąją, pasitelkdami ir humorą.

Mes visi esame to intymumo, kuris buvo tarp mūsų tėvų, rezultatas. Turime pabrėžti, kad vaikas nėra atsitiktinumas, tai nuostabi Dievo dovana. Kalbėdama vaikams naudoju daug vaizdinių priemonių, kurios padeda suvokti vaisingumo stebuklą. Dievo taip sutvarkyta, kad gamtoje vyrauja didelė darna ir pusiausvyra. Natūralaus šeimos planavimo metodas yra labai ekologiškas, nekenkia žmogui, kaip kad kiti nenatūralūs metodai. Šis metodas tinka visiems.

Pirmiausia kalbu apie skirtumą tarp vyrų ir moterų. Vyro organizmas nuo pat paauglystės gali pagaminti milijonus vyriškųjų lytinių lastęlių, galima sakyti, kad jis yra visuomet vaisingas. Tuo tarpu moteris vaisinga būna nuo paauglystės iki 50 metų – menopauzės, be to, kiekvieno ciklo metu ji vaisinga būna tik tam tikrą laiką. Moteris per mėnesį subrandina tik vieną kiaušinėlį, ir jis viso labo gyvena trumpiau negu vieną dieną, o vaikas gali būti pradėtas tik 6 dienos iki kiaušinėlio subrendimo ir daugiausia 3 dienos po subrendimo. O kas vartoja piliules? Aišku, kad ne vyrai. Moteris, kuri yra mažiau vaisinga, privalo vartoti steroidinius hormonus ir kitas kenksmingas priemones. Moterims aš stengiuosi įkvėpti sveiką feminizmą: moteris yra mažiau vaisinga, bet ji turi patirti visas pasekmes. Ar tai teisinga? Santuoka yra ryšys, kur atsakomybę vyras su moterimi dalijasi.

Natūralus šeimos planavimas ir būtų tas metodas, kai atsakomybe yra dalijamasi. Aš pati turiu keturis vaikus. Galiu paliudyti, kad savo šeimoje naudojau tik natūralų šeimos planavimą ir labai sklandžiai suplanavau šeimą.

Natūralaus planavino pagrindas yra atsekti, kada moteris yra vaisinga ir kada nevaisinga. Paaugliams sakau, kad Dievas Kūrėjas yra geras chemikas: Jis sukūrė šarminę ir rūgštinę terpę. Vyriški spermatozoidai, patekę į rūgščią terpę, sukimba ir negali judėti, o patekę į šarminę – yra gyvybingi ir kryptingai juda. Jei vaisingu ciklo laikotarpiu nebuvo lytinės sueities ir moteris nepastojo, nors buvo subrandintas kiaušinėlis ir vaisingos gleivės, kiaušinėlis gyvena viso labo vieną dieną, nesutikęs vyriškų lytinių ląstelių, jis tiesiog sunyksta.

Bet kūnas kol kas nėra garantuotas, įvyko ar neįvyko apvaisinimas, tad gleivinė auga ir priimtų kiaušinėlį, jei jis būtų apvaisintas. Po 14 dienų kūnas pagaliau atsitokėja: kam man gleivinė, jei nėra nėštumo. Ta gleivinė buvo būsimojo vaiko lopšys, maistas. Senos pribuvėjos, akušerės sako, kad mėnesinės yra gimdos rauda, kai moteris netampa nėščia.

Nebūtina, kad tavo ciklas būtų tikslus ir reguliarus: kiekvienu momentu galima atsekti – esi vaisinga ar ne. Aš pati ištekėjau, būdama 22 metų, mano ciklai buvo labai ilgi. Tokios moterys paprastai neiškenčia ir bėga į klinikas pasitikrinti, ar tikrai jos vaisingos. Savo vaisingoje fazėje esu turėjusi su vyru santykius keturis kartus, ir viskas baigdavosi vaiko pradėjimu. Natūralų šeimos planavimą galima taikyti tiek norint nepastoti, tiek norint pastoti.

Kodėl moterų nereguliarūs ciklai? Viską reguliuoja galvos smegenys. Yra hormonas, kuris atkeliauja iš galvos smegenų ir išjudina ciklą. Tačiau jei moteris patiria kokį stresą, pyktį, ligą, vartoja kokius nors vaistus, žindo vaiką, netinkamai maitinasi, per daug sportuoja, jos ciklas gali pasidaryti nereguliarus. Tų moterų, kurios daug skraido lėktuvais, ciklai taip pat sutrinka, ir kai kurioms iš jų menopauzė prasideda net nuo 40 metų. Tačiau pabrėžiu, nebūtinai ciklai turi būti reguliarūs, kad galėtum naudotis natūraliu šeimos planavimu.

Savo vaisingumą galima nustatyti pagal gleives ir matuojant temperatūrą. Perekšlė višta kiaušinius šildo. Moters kūnas daro tą patį: kai kiaušinėlis bręsta gimdoje, temperatūra taip pat pakyla. Tai moteris gali nustatyti paprastu termometru. Iki kiaušinėlio „išsilukštenimo“ temperatūra sąlyginai būna šiek tiek mažesnė, po ovuliacijos ji kilsteli, prasidėjus mėnesinėms vėl nukrinta. Jei moteris neturi lytinės sueities nuo mėnesinių pradžios iki tol, kol temperatūra tris dienas išsilaiko aukščiausia, po to ji nepastos, lyg būtų chirurgiškai sterilizuota, toks efektyvumas.

Netikėtų nėštumų, natūraliai planuojant šeimą, pasitaiko mažiau nei vienas procentas. Nėštumų padaugėja iki pusantro procento, jei moteris nėra gerai apmokyta arba atsainiai žiūri į tas taisykles. Tokie tyrimai daryti bei paskelbti Italijoje ir Vokietijoje. Be abejo, nepatariu šio metodo mokytis susitikus kieme kaimynę. Būtina kreiptis į tuos dalykus išmanančius natūralaus šeimos planavimo mokytojus.

Reikia pripažinti, kad kai kuriais atvejais nėra lengva laikytis natūralaus planavimo, nes reikia susivaldyti. Kas sako, kad lengva, greičiausiai meluoja. Kodėl žmonės tuokiasi? Juk paprastai ne vien tam, kad turėtų lytinių santykių. Pagrindinė priežastis – noras, kad gyvenimo draugas būtų šalia. Tas susivaldymo laikas šeimoje yra būtent labai tinkamas metas parodyti meilę kitokia forma. Santuokoje yra daug kitokių būtinų bendravimo būdų, kurie nesibaigia seksualine sueitimi: tai ir pabučiavimai, ir rankos paspaudimai, ir apkabinimai. Taip tvirtėja dvasinis ryšys. Labai svarbu, kad ir vyrai būtų tinkamai parengti natūraliam šeimos planavimui. Praktikuojantiems susivaldymą sutuoktiniams yra galimybė vis naujai išgyventi medaus mėnesį.

Kai konsultuoju šeimas natūralaus planavimo klausimais, stengiuosi išsiaiškinti, ar sutuoktiniai gerai sutaria. Pavyzdžiui, turinti kokių nors psichoseksualinių problemų moteris gali šiuo metodu piktnaudžiauti. Esu susidūrusi su tokiomis šeimomis.

Nebijokime pozityvią informaciją pateikti paaugliams, tai nebus našta, kurią jie turėtų nešti ant pečių. Susitinku su daugybe merginų, kurios pasako, kad būtų buvusios laimingos, jei apie šiuos dalykus būtų sužinojusios anksčiau. Anglijoje daugiausia paauglių pastoja ir didžiausias skyrybų skaičius Europoje. Gaila tos jaunosios kartos, kuri yra taip masiškai klaidinama ir traumuojama komerciškai suinteresuotų įstaigų bei firmų. Beje, kaip minėjau, jaunystėje padarytų klaidų padarinius žmonės jaučia visą gyvenimą, dar tragiškesnis likimas užsikrėtusiųjų ŽIV ir AIDS. Padėkime jaunimui išvengti šių klaidų.

Pranešimas skaitytas Lietuvos šeimos centrų dešimtmečiui skirtoje konferencijoje „Jaunimo rengimas šeimai“ 2001 09 28-30

–

Nuotrauka priklauso