Skelbiame tekstus i\u0161 anks\u010diau leist\u0173 \u017eurnalo \u201eU\u017e gyvyb\u0119\u201c numeri\u0173. \u0160is straipsnis imtas i\u0161 \u201eU\u017e gyvyb\u0119\u201c 2003m., Nr.13.\u00a0<\/b><\/p>\n
***<\/strong><\/p>\n K\u016bno paklusnumo sielai tradicija<\/strong><\/p>\n Lytinis aukl\u0117jimas (grind\u017eiamas valios ugdymo principu) ir lytinis \u0161vietimas (grind\u017eiamas \u017eini\u0173 teikimo principu) i\u0161 esm\u0117s yra du skirtingi pedagoginiai rei\u0161kiniai, ta\u010diau pedagogi\u0161kai tikslingas j\u0173 derinimas laiduoja visavert\u012f lytin\u012f ugdym\u0105, kurio svarbiausias tikslas \u201eduoti jaunimui pagal jo subrendim\u0105 teising\u0105 lyties dalyk\u0173 samprat\u0105 ir pad\u0117ti jam apvaldyti jame bundant\u012f bei br\u0119stant\u012f seksualin\u012f polink\u012f\u201c (9, 209). Lytinio \u0161vietimo atsiradim\u0105 paveik\u0117 gamtos mokslai<\/strong><\/p>\n Pedagogin\u0117je bei kitoje \u0161vie\u010diamojoje literat\u016broje, ypa\u010d verstin\u0117je, s\u0105vokos \u201elytinis aukl\u0117jimas\u201c ir \u201elytinis \u0161vietimas\u201c da\u017enai painiojamos ir \u0161iuo metu. Tod\u0117l svarbu suvokti ir \u201elytinio \u0161vietimo\u201c s\u0105vokos esm\u0119. Lytinis \u0161vietimas \u2013 tai pedagogin\u0117s veiklos procesas, kuriuo siekiama supa\u017eindinti su \u017emogaus anatomin\u0117mis-fiziologin\u0117mis lyties problemomis, lyties higiena, lytinio gyvenimo psichohigiena, lyti\u0161kai plintan\u010di\u0173 lig\u0173 ir AIDS profilaktika. \u0160io proceso pagrindinis principas \u2013 \u017eini\u0173 suteikimas. Lytinio \u0161vietimo atsiradimo XX a. prad\u017eioje prie\u017eastys buvo gamtos moksl\u0173 paplitimas, kova su lyti\u0161kai plintan\u010diomis ligomis bei prostitucija, taip pat moter\u0173 emancipacija, jaunuomen\u0117s dorinis nuopuolis (15). Tuo metu Europoje ir \u0160. Amerikoje vis labiau buvo kritikuojama \u201esenoji seksualin\u0117 etika\u201c, kurios esm\u0117 grind\u017eiama krik\u0161\u010dioni\u0161komis id\u0117jomis bei moralin\u0117mis normomis. Kaip prie\u0161prie\u0161a lytiniam aukl\u0117jimui pasirod\u0117 \u201enaujosios seksualin\u0117s etikos\u201c id\u0117jos. Jos i\u0161 ly\u010di\u0173 s\u0105ry\u0161io i\u0161met\u0117 i\u0161tikimyb\u0117s d\u0117sn\u012f, kad tik erotinis jausmas b\u016bt\u0173 visai laisvas. Medik\u0173 po\u017ei\u016bris, es\u0105 stiprus lytini\u0173 geiduli\u0173 valdymas kenki\u0105s sveikatai, tur\u0117jo didel\u0119 \u012ftak\u0105 \u201enaujosios etikos\u201c \u0161alinink\u0173 veiklai. F. Nietzshe prikai\u0161iojo \u201esenajai etikai\u201c, o E. Key atmet\u0117 i\u0161tikimyb\u0117s pareig\u0105, gr\u012fsdama pa\u010dios sumanytu \u201eetiniu moteryst\u0117s nutraukimu\u201c (3). Nors A. Forel \u012f\u017evelg\u0117 valios ugdymo svarb\u0105, ta\u010diau jo moksle juntamas tik \u0161altas lytinio gyvenimo technikos ai\u0161kinimas (5). Valios ugdymo id\u0117ja atitr\u016bko nuo pagrindin\u0117s lytinio ugdymo id\u0117jos \u2013 pad\u0117ti jaunimui apvaldyti bundant\u012f jame seksualin\u012f polink\u012f. Laisvas nuo religini\u0173 ribojim\u0173 lytinis \u0161vietimas i\u0161sikovojo svarbi\u0105 viet\u0105 vaik\u0173 bei jaunimo ugdymo procese. F. W. Foerster pasteb\u0117jo, kad b\u016btent tos naujosios teorijos yra lyg nuodai silpniems, nepastoviems ir bijantiems atsakomyb\u0117s \u017emon\u0117ms (3).<\/p>\n Prie\u0161prie\u0161a LR \u0161vietimo tiksluose ir mokymo priemon\u0117se<\/strong><\/p>\n Lietuvoje taip pat did\u0117jo skirtumas tarp krik\u0161\u010dioni\u0161kos ir naujosios seksualin\u0117s etikos, pasireik\u0161damas lytinio \u0161vietimo prie\u0161prie\u0161a lytiniam aukl\u0117jimui bei netinkamu naudojimu s\u0105vok\u0173, \u017eymin\u010di\u0173 lytinio ugdymo proces\u0105. Neatsakingas s\u0105vok\u0173 naudojimas literat\u016broje klaidina ir pedagogus. 2001 m. atliktoje mokytoj\u0173 anketin\u0117je apklausoje \u012f klausim\u0105: \u201eAr yra skirtumas tarp lytinio aukl\u0117jimo, lytinio \u0161vietimo ir lytinio ugdymo?\u201c \u2013 62,5 proc. apklaust\u0173j\u0173 atsak\u0117, kad yra, ta\u010diau gr\u012fsdami savo atsakym\u0105 ne visi teisingai apibr\u0117\u017edavo skirtumus. 31,3 proc. respondent\u0173 mano, jog n\u0117ra skirtumo tarp \u0161i\u0173 s\u0105vok\u0173 (1). I\u0161analizavus Lietuvos \u0161vietimo sistem\u0105 reglamentuojan\u010dius pagrindinius norminius dokumentus (LR \u0161vietimo reformos koncepcij\u0105, LR \u0161vietimo \u012fstatym\u0105, Lietuvos bendrojo lavinimo mokykl\u0173 bendruosius nuostatus), galima teigti, kad \u0161iuose dokumentuose lytinio ugdymo klausimas n\u0117ra tiesiogiai lie\u010diamas, nors kalbama apie dorin\u012f, dorovin\u012f ugdym\u0105, apie sveikos gyvensenos puosel\u0117jim\u0105. Vienas i\u0161 \u0161vietimo sistemos u\u017edavini\u0173 \u2013 pad\u0117ti tvirtus dorov\u0117s ir sveikos gyvensenos pamatus, ugdyti atsakomyb\u0117s \u0161eimai samprat\u0105. Remdamiesi \u0161iuo \u012fstatymu, pedagogai privalo \u201eugdyti tvirtas aukl\u0117tini\u0173 dorov\u0117s bei pilietines nuostatas, laiduoti saugi\u0105 ir sveik\u0105 j\u0173 asmenyb\u0117s gali\u0173 pl\u0117tot\u0119\u201c. Jei remsim\u0117s prielaida, kad tvirto dorov\u0117s ir sveikos gyvensenos pagrindo k\u016brimas apima ir lyti\u0161kumo ugdym\u0105, tuomet galima teigti, kad LR \u0160vietimo \u012fstatymas \u012fteisina moksleivi\u0173 lytin\u012f ugdym\u0105. Ta\u010diau \u0160vietimo ir mokslo ministerija suteikia leidimus mokyklose naudotis verstiniais vadov\u0117liais bei knygomis, kuriose, prisidengus lytinio aukl\u0117jimo pavadinimu, atvirai kalbama apie lytin\u012f \u0161vietim\u0105. Pavyzd\u017eiui: Etikos vadov\u0117lyje 9\u201310 kl. (Vilnius, 1999, 94 p. ) pateikiamas D\u017e. Fle\u010derio po\u017ei\u016bris: \u201e\u2026ikisantuokiniuose lytiniuose santykiuose turi vyrauti palankumas ir atsidavimas, kitaip jie bus nedorovingi\u201c; J. Jenkins \u201e\u0160i\u0173 laik\u0173 dorovin\u0117s problemos\u201c (Etika IX\u2013XII kl. Vilnius, 1997): \u201eEfektyvios kontraceptin\u0117s priemon\u0117s suteik\u0117 \u017emon\u0117ms galimyb\u0119 kartu su kitu \u017emogumi i\u0161tirti giliuosius gyvenimo klodus ne\u012fsipareigojant visam gyvenimui pasilikti drauge. O k\u016bdikius \u017emon\u0117s tur\u0117t\u0173 prad\u0117ti tada, kai yra tikri, kad paj\u0117gs juos myl\u0117ti ir apr\u016bpinti\u201c (63 p.). \u201eHumanist\u0173 nuomone, jeigu du suaug\u0119 tos pa\u010dios lyties \u017emon\u0117s gali suteikti vienas kitam seksualin\u012f malonum\u0105, tai tik j\u0173 privatus apsisprendimo dalykas, o ne visuomen\u0117s reikalas\u201c (84 p.); S. S. Mader Biologijos vadov\u0117lyje (II d. Vilnius, 1999, 543 p.)teigiama, kad RU-486 \u201eyra vaistai, kuriuos vartojant pa\u0161alinamas jau \u012fsitvirtin\u0119s gemalas <\u2026> tablet\u0119 gali vartoti moterys, ne\u017einan\u010dios ar i\u0161 tikr\u0173j\u0173 yra n\u0117\u0161\u010dios, ta\u010diau kuri\u0173 m\u0117nesin\u0117s yra u\u017esilaikiusios\u201c.<\/p>\n Lytinis \u0161vietimas turi b\u016bti kontroliuojamas<\/strong><\/p>\n Remiantis i\u0161analizuotais informacijos \u0161altiniais galima teigti, kad vien tik lytinis \u0161vietimas negali u\u017etikrinti doroving\u0173 santyki\u0173 tarp ly\u010di\u0173. Specifini\u0173 \u017eini\u0173 suteikimas neugdant valios bei nesistengiant pad\u0117ti internalizuoti bendra\u017emogi\u0161k\u0105sias vertybes tampa per ankstyvo lytinio smalsumo prie\u017eastimi. Lytinis \u0161vietimas n\u0117ra pamokymai, tinkami visiems gyvenimo atvejams. Jis gali b\u016bti s\u0117kmingas tik tuomet, kai, atsi\u017evelgdamas \u012f \u201e\u0161vie\u010diamojo\u201c am\u017ei\u0173, lyt\u012f, vertybines orientacijas, poreikius, brendimo ypatumus ir kt., papildo lytin\u012f aukl\u0117jim\u0105, kuris turi dominuoti pedagogi\u0161kai tikslingame lytinio ugdymo procese, ir yra lydimas dvasin\u0117s kult\u016bros, o ne tiesioginis ir tiesmuki\u0161kas. Galima teigti, jog nei lytinis aukl\u0117jimas, nei lytinis \u0161vietimas, vykdomi atskirai, negali laiduoti, kad bus pasiektas pagrindinis lytinio ugdymo tikslas. Nors i\u0161analizuota literat\u016bra tiesiogiai nekalba apie lytin\u012f ugdym\u0105, ta\u010diau da\u017enai tai, kas joje vadinama aukl\u0117jimu, apima ir lavinim\u0105. Pavyzd\u017eiui, S. \u0160alkauskis kaip vien\u0105 tiesiogini\u0173 lytinio aukl\u0117jimo priemoni\u0173 si\u016blo \u201eseksualin\u012f ai\u0161kinim\u0105\u201c (19, 292). Ta\u010diau jis pabr\u0117\u017eia, kad \u201en\u0117 vienas nereikalingas \u017eodis neprivalo b\u016bti pasakytas daugiau negu b\u016btinai reikalinga, ir tik tai, kas atitinka individualinius aukl\u0117tinio nusiteikimus, jo faktin\u012f stov\u012f ir jo gyvenimo aplinkybes\u201c (20, 292). Vadinasi, jis kalba apie \u201ekontroliuojam\u0105 \u0161vietim\u0105\u201c, t. y. lavinim\u0105. Taigi, tikslingai derinant \u017eini\u0173 teikim\u0105 apie lytinius klausimus (\u201ekontroliuojamas lytinis \u0161vietimas\u201c) su auk\u0161t\u0173 moralini\u0173 ir dorovini\u0173 vertybi\u0173 ugdymu vaik\u0173 ir jaunimo s\u0105mon\u0117je (\u201elytinis aukl\u0117jimas”), galima tik\u0117tis teigiam\u0173 rezultat\u0173 ugdant visavert\u0119 asmenyb\u0119. Tod\u0117l galima teigti, kad tikslingiau b\u016bt\u0173 kalb\u0117ti apie lytin\u012f ugdym\u0105 mokykloje, negu diskutuoti, k\u0105 pasirinkti \u2013 lytin\u012f aukl\u0117jim\u0105 ar lytin\u012f \u0161vietim\u0105. B\u016btent lytinis ugdymas, kaip tikslingas ir kryptingas pedagogin\u0117s veiklos procesas, realizuoja bendra\u017emogi\u0161k\u0173j\u0173 vertybi\u0173 bei konkre\u010di\u0173 \u017eini\u0173 lytiniais klausimais perteikimo ir adekvataus pritaikymo savaranki\u0161kame gyvenime tiksl\u0105. To negali pasiekti atskirai funkcionuojantys lytinio aukl\u0117jimo ir lytinio \u0161vietimo rei\u0161kiniai. Po \u0161ios s\u0105vok\u0173 analiz\u0117s b\u016bt\u0173 galima i\u0161skirti pagrindinius lytinio \u0161vietimo ir lytinio ugdymo principus (pastarieji apima ir lytinio aukl\u0117jimo principus, tod\u0117l atskirai nebus i\u0161skiriami).<\/p>\n I\u0161vados<\/strong> –<\/p>\n Skelbiame tekstus i\u0161 anks\u010diau leist\u0173 \u017eurnalo \u201eU\u017e gyvyb\u0119\u201c numeri\u0173. \u0160is straipsnis imtas i\u0161 \u201eU\u017e gyvyb\u0119\u201c 2003m., Nr.13.\u00a0 *** K\u016bno paklusnumo sielai tradicija Lytinis aukl\u0117jimas (grind\u017eiamas valios ugdymo principu) ir lytinis \u0161vietimas (grind\u017eiamas \u017eini\u0173 teikimo principu) i\u0161 esm\u0117s yra du skirtingi pedagoginiai rei\u0161kiniai, ta\u010diau pedagogi\u0161kai tikslingas j\u0173 derinimas laiduoja visavert\u012f lytin\u012f ugdym\u0105, kurio svarbiausias tikslas \u201eduoti […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":382,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[9,8,7,10],"class_list":["post-380","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos","tag-lietuva","tag-lytinis-svietimas","tag-lytinis-ugdymas","tag-pedagogika"],"rttpg_featured_image_url":{"full":["https:\/\/gyvybe.lt\/renkuosigyvybe\/wp-content\/uploads\/2013\/12\/8581472322_1706a372cd_b.jpg",1024,768,false],"landscape":["https:\/\/gyvybe.lt\/renkuosigyvybe\/wp-content\/uploads\/2013\/12\/8581472322_1706a372cd_b.jpg",1024,768,false],"portraits":["https:\/\/gyvybe.lt\/renkuosigyvybe\/wp-content\/uploads\/2013\/12\/8581472322_1706a372cd_b.jpg",1024,768,false],"thumbnail":["https:\/\/gyvybe.lt\/renkuosigyvybe\/wp-content\/uploads\/2013\/12\/8581472322_1706a372cd_b-150x150.jpg",150,150,true],"medium":["https:\/\/gyvybe.lt\/renkuosigyvybe\/wp-content\/uploads\/2013\/12\/8581472322_1706a372cd_b-300x225.jpg",300,225,true],"large":["https:\/\/gyvybe.lt\/renkuosigyvybe\/wp-content\/uploads\/2013\/12\/8581472322_1706a372cd_b.jpg",1024,768,false],"1536x1536":["https:\/\/gyvybe.lt\/renkuosigyvybe\/wp-content\/uploads\/2013\/12\/8581472322_1706a372cd_b.jpg",1024,768,false],"2048x2048":["https:\/\/gyvybe.lt\/renkuosigyvybe\/wp-content\/uploads\/2013\/12\/8581472322_1706a372cd_b.jpg",1024,768,false]},"rttpg_author":{"display_name":"renkuosigyvybe","author_link":"https:\/\/gyvybe.lt\/renkuosigyvybe\/author\/renkuosigyvybe\/"},"rttpg_comment":0,"rttpg_category":"Naujienos<\/a>","rttpg_excerpt":"Skelbiame tekstus i\u0161 anks\u010diau leist\u0173 \u017eurnalo \u201eU\u017e gyvyb\u0119\u201c numeri\u0173. \u0160is straipsnis imtas i\u0161 \u201eU\u017e gyvyb\u0119\u201c 2003m., Nr.13.\u00a0 *** K\u016bno paklusnumo sielai tradicija Lytinis aukl\u0117jimas (grind\u017eiamas valios ugdymo principu) ir lytinis \u0161vietimas (grind\u017eiamas \u017eini\u0173 teikimo principu) i\u0161 esm\u0117s yra du skirtingi pedagoginiai rei\u0161kiniai, ta\u010diau pedagogi\u0161kai tikslingas j\u0173 derinimas laiduoja visavert\u012f lytin\u012f ugdym\u0105, kurio svarbiausias tikslas \u201eduoti…","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/gyvybe.lt\/renkuosigyvybe\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/380","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/gyvybe.lt\/renkuosigyvybe\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/gyvybe.lt\/renkuosigyvybe\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/gyvybe.lt\/renkuosigyvybe\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/gyvybe.lt\/renkuosigyvybe\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=380"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/gyvybe.lt\/renkuosigyvybe\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/380\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":417,"href":"https:\/\/gyvybe.lt\/renkuosigyvybe\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/380\/revisions\/417"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/gyvybe.lt\/renkuosigyvybe\/wp-json\/wp\/v2\/media\/382"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/gyvybe.lt\/renkuosigyvybe\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=380"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/gyvybe.lt\/renkuosigyvybe\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=380"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/gyvybe.lt\/renkuosigyvybe\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=380"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}
\nNorint suprasti, kokie pedagoginiai rei\u0161kiniai vadinami lytiniu aukl\u0117jimu, lytiniu \u0161vietimu, lytiniu ugdymu, pirmiausia reikia per\u017evelgti pagrindini\u0173 pedagogikos s\u0105vok\u0173 sampratas.
\n\u201eUgdymas \u2013 pagrindin\u0117 pedagogikos s\u0105voka, suprantama kaip \u201enaujos dar nesubrendusios kartos pilnutinis brandinimas, t. y. darymas, kad ji subr\u0119st\u0173 visais gyvenimo at\u017evilgiais ir visomis savo \u017emogi\u0161kosios prigimties i\u0161gal\u0117mis\u201c(20, 237).
\nUgdoma dabar, ta\u010diau atei\u010diai. Mokymas, kaip \u201eugdymas praktikoje\u201c, kaip tik ir padeda vaiko prigimtin\u0117ms galioms skleistis per lavinimo ir aukl\u0117jimo s\u0105veik\u0105 (18). Lavinimas per \u017eini\u0173 perteikim\u0105 i\u0161skleid\u017eia vaiko prigimtines fizines bei dvasines galias, o aukl\u0117jimas \u0161ias galias per vertybi\u0173 perteikim\u0105 \u201epriver\u010dia\u201c tarnauti tam tikrai prasmei, nukreiptai \u012f G\u0117r\u012f. Aukl\u0117jimu siekiama pad\u0117ti vaikui teisingai savaranki\u0161kai apsispr\u0119sti, kokiomis vertyb\u0117mis vadovautis gyvenime. Lavinimas ir aukl\u0117jimas eina lygia greta, ta\u010diau tam tikrose srityse siekiama aukl\u0117jimo arba lavinimo dominavimo. Tuo tarpu \u0161vietimas ir aukl\u0117jimas n\u0117ra lygiagret\u016bs procesai. \u0160vietimas naudojasi ugdymo vaisiais \u2013 jis remiasi jau i\u0161skleista s\u0105mone ir toliau pl\u0117toja ugdymo i\u0161rutuliotas prigimtines galias tam tikroje tikrov\u0117s pa\u017einimo srityje (18). Tod\u0117l \u0161vietim\u0105 tam tikra prasme gal\u0117tume suvokti kaip \u201enekontroliuojam\u0105 lavinim\u0105\u201c, sutariant, kad j\u012f patiriantis subjektas jau geba savaranki\u0161kai \u012fprasminti gaunam\u0105 informacij\u0105 (t. y. geba atlikti savikontrol\u0117s funkcij\u0105). Tuo tarpu ugdymas, jei suprasime j\u012f kaip \u201especifin\u012f \u0161vietim\u0105\u201c (18), ypatingas tuo, kad jame tikslai ir metodai bei priemon\u0117s nustatomi atsi\u017evelgiant \u012f subjekto ypatumus \u2013 am\u017ei\u0173, lyt\u012f, interesus, poreikius, vertybines orientacijas ir pan. Lytinis aukl\u0117jimas \u2013 tai pedagogin\u0117s veiklos procesas siekiant ugdyti dorovines asmenyb\u0117s savybes ir ypatybes, bruo\u017eus bei nuostatas, lemian\u010dias teigiam\u0105 vienos lyties po\u017ei\u016br\u012f \u012f kit\u0105. \u0160io proceso pagrindinis tikslas \u2013 valios, \u201ek\u016bno paklusnumo sielai tradicijos\u201c ugdymas (18, 398). \u201eK\u016bnas noromis klauso dvasios, kuri tvirtai pasitiki savimi\u201c (3, 36). Tod\u0117l lytinis aukl\u0117jimas pirmiausia yra \u201evalios pedagogika\u201c(14, 25). Apie lytinio aukl\u0117jimo svarb\u0105 u\u017esimenama dar Penkiaknyg\u0117je. Lytinio aukl\u0117jimo aktualum\u0105 parodo ir de\u0161imt Dievo \u012fsakym\u0173. Ateistiniu po\u017ei\u016briu \u0161ie \u012fsakymai \u2013 tai asmens laisv\u0117s suvar\u017eymas, ta\u010diau i\u0161 ties\u0173 b\u016btent \u0161i\u0173 \u012fsakym\u0173 laikymasis suteikia \u017emogui dvasin\u0119 laisv\u0119. Ne vien krik\u0161\u010dionyb\u0117 liepia susilaikyti nuo lytini\u0173 santyki\u0173 iki santuokos, gr\u012fsdama tuo, kad taip Dievas nori apsaugoti delika\u010diausi\u0105 ir jautriausi\u0105 \u017emogaus lytin\u012f organ\u0105 \u2013 smegenis (23).
\nXX a. prad\u017eioje, plintant krik\u0161\u010dioni\u0161kosios seksualin\u0117s etikos kritikai, lytinio aukl\u0117jimo klausimas v\u0117l atgijo Europoje ir \u0160. Amerikoje. Lytinio aukl\u0117jimo \u0161alininkai (F.W. Foerster, J. Gobis, P. Maldeikis ir kt.) laik\u0117si grie\u017et\u0173 nuostat\u0173 prie\u0161 lytin\u012f \u0161vietim\u0105, kuriame jie \u012f\u017evelg\u0117 dar didesnio palaidumo galimyb\u0119. Remiantis i\u0161analizuota literat\u016bra galima teigti, kad XX am\u017eiaus prad\u017eioje Lietuvoje daugiausia \u0161ia tema spaudoje pasisakydavo dvasininkai, nes krik\u0161\u010dionyb\u0117s moralin\u0117s normos tur\u0117jo didel\u0119 \u012ftak\u0105 po\u017ei\u016briui \u012f lyties klausimus. Tuo metu vyravo keturios pamokym\u0173 vaikams apie lytinius klausimus nuomon\u0117s: vaikus tur\u0117jo mokyti t\u0117vai, mokytojai, gydytojai arba kunigai (13). Prioritetas buvo skiriamas t\u0117vams. Dvasininkai skatino t\u0117vus daugiau skirti d\u0117mesio vaik\u0173 lytiniam aukl\u0117jimui, ragino jaunim\u0105 gr\u0119\u017etis nuo i\u0161tvirkimo. Jie nurod\u0117, kaip ir kada geriau duoti seksualinius pamokymus vaikams, akceptuodami aukl\u0117jimo gaires \u2013 valios ugdym\u0105, g\u0117dos jausmo reik\u0161m\u0119, vaizduot\u0117s higien\u0105, asmenyb\u0117s tvirtum\u0105. Ypa\u010d buvo pabr\u0117\u017eiamas valios ugdymo vaidmuo kaip svarbiausias, lemiantis veiksnys lytiniame aukl\u0117jime: \u201enekaltyb\u0117s pergal\u0117 u\u017etikrinama, kuomet stipri vaiko valia\u201c (15, 24). Valios ugdymas turi b\u016bti pagrindas ne tik lyti\u0161kai aukl\u0117jant, bet kartu ir ugdant asmenyb\u0119. F. W. Foerster, lytinio \u0161vietimo mokykloje prie\u0161ininkas, valios svarb\u0105 taip i\u0161rei\u0161k\u0117: \u201eu\u017e k\u016bno j\u0117g\u0105 yra svarbiau valios tvirtyb\u0117 \u2013 jei be valios patvarumo nieko did\u017eio negalima pasiekti stiprinant k\u016bn\u0105, tad n\u0117 kalbos negali b\u016bti apie \u017emogaus vidaus lavinim\u0105\u201c (4, 9). Dar prie\u0161 lyties instinktui prabundant vaikai turi b\u016bti raginami laisvu noru nugal\u0117ti patys save kit\u0173 instinkt\u0173 ir polinki\u0173 srityje (nugal\u0117ti alk\u012f, tingum\u0105, vengti melo, laikytis tvarkos ir drausm\u0117s). Tuomet at\u0117j\u0119s \u012f paaugl\u012f lyties geidulys ras \u201etoki\u0105 nam\u0173 tvark\u0105, kuriai gaus pasiduoti nieko nelaukdamas\u201c (3,125), nes ne k\u016bnas vie\u0161pataus sielai, bet siela k\u016bnui. Lytiniame aukl\u0117jime svarbiausia ne lytini\u0173 funkcij\u0173 ai\u0161kinimas, bet valios tvirtumo \u2013 dvasin\u0117s j\u0117gos vie\u0161patavimo k\u016bnui d\u017eiaugsmo patyrimas. Reikia pasteb\u0117ti, kad XX a. prad\u017eioje Lietuvoje buvo naudojamos skirtingos s\u0105vokos lytinio ugdymo procesui \u017eym\u0117ti: \u201eseksualinis \u0161vietimas\u201c (14), \u201eseksualinis aukl\u0117jimas\u201c (13, 20), \u201eseksual\u0117 pedagogija ir pedagogika\u201c (3).<\/p>\n
\n1. Lytinis aukl\u0117jimas \u2013 tai pedagogin\u0117s veiklos procesas, per valios ugdym\u0105 siekiantis ugdyti dorovines asmenyb\u0117s savybes, bruo\u017eus bei nuostatas, lemian\u010dias teigiam\u0105 vienos lyties po\u017ei\u016br\u012f \u012f kit\u0105.
\n2. Lytinis \u0161vietimas \u2013 tai pedagogin\u0117s veiklos procesas, kai \u017eini\u0173 teikimo b\u016bdu siekiama supa\u017eindinti su \u017emogaus anatomin\u0117mis ir fiziologin\u0117mis lyties problemomis, lyties higiena, lytinio gyvenimo psichohigiena, lyti\u0161kai plintan\u010di\u0173 lig\u0173, AIDS profilaktika.
\n3. Lytinis ugdymas \u2013 tikslingas ir kryptingas pedagogin\u0117s veiklos procesas, realizuojantis bendra\u017emogi\u0161k\u0173j\u0173 vertybi\u0173 bei konkre\u010di\u0173 \u017eini\u0173 lytiniais klausimais perteikimo ir adekvataus j\u0173 pritaikymo savaranki\u0161kame gyvenime tiksl\u0105; to negali deramai pasiekti atskirai funkcionuojantys lytinio aukl\u0117jimo ir lytinio \u0161vietimo rei\u0161kiniai.
\n4. Lytinis \u0161vietimas netur\u0117t\u0173 b\u016bti taikomas mokykloje, nes eliminuoja valios ugdymo svarb\u0105 ir bendra\u017emogi\u0161kos moral\u0117s principus, i\u0161auk\u0161tina hedonistinio po\u017ei\u016brio id\u0117jas, o tai prie\u0161tarauja pagrindiniams ugdymo mokykloje principams.
\n5. Literat\u016bros, skirtos lytiniam \u0161vietimui, pastar\u0105j\u012f de\u0161imtmet\u012f Lietuvoje i\u0161leid\u017eiama daugiau negu skirtos lytiniam ugdymui.
\n6. Lytinis ugdymas ir lytinis \u0161vietimas prie\u0161taringai interpretuoja lyti\u0161kum\u0105, meil\u0119, skaistum\u0105, santuok\u0105, kontracepcij\u0105, abortus ir kt. rei\u0161kinius.<\/p>\nNuotraupka pagal CC teises priklauso\u00a0\u00a0uncoolbob<\/a><\/pre>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"