{"id":458,"date":"2014-01-27T14:26:32","date_gmt":"2014-01-27T14:26:32","guid":{"rendered":"https:\/\/gyvybe.lt\/renkuosigyvybe\/?p=458"},"modified":"2020-08-04T05:17:27","modified_gmt":"2020-08-04T05:17:27","slug":"lietuvoje-nesprendziamos-nesciu-moteru-atsidurusiu-krizeje-problemos","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/gyvybe.lt\/renkuosigyvybe\/lietuvoje-nesprendziamos-nesciu-moteru-atsidurusiu-krizeje-problemos\/","title":{"rendered":"Lietuvoje nesprend\u017eiamos n\u0117\u0161\u010di\u0173 moter\u0173, atsid\u016brusi\u0173 kriz\u0117je, problemos"},"content":{"rendered":"<p dir=\"ltr\"><strong>Lietuvoje n\u0117ra pagalbos sistemos krizin\u012f n\u0117\u0161tum\u0105 i\u0161gyvenan\u010dioms moterims ir j\u0173 \u0161eimoms. Tai konstatuota 2013 m. gruod\u017eio 17 d. Lietuvos Respublikos Seime vykusioje tarptautin\u0117je konferencijoje-diskusijoje \u201eTarpdisciplininis po\u017ei\u016bris \u012f n\u0117\u0161tumo kriz\u0119: pasidalijimas ger\u0105ja Lietuvos ir Vokietijos patirtimi\u201c. \u00a0\u00a0<\/strong><\/p>\n<p dir=\"ltr\">Konferencijoje-diskusijoje dalyvav\u0119 politikai, gydytojai, aku\u0161eriai, psichologai, socialiniai darbuotojai, teisininkai, mokslininkai bei \u00a0nevyriausybini\u0173 organizacij\u0173 atstovai aptar\u0117 tarpdisciplininius n\u0117\u0161tumo nutraukimo aspektus, dalinosi pagalbos krizin\u012f n\u0117\u0161tum\u0105 i\u0161gyvenan\u010dioms moterims ir j\u0173 \u0161eimoms patirtimi Lietuvoje ir Vokietijoje.<\/p>\n<p dir=\"ltr\">Renginyje dalyvav\u0119 medikai \u012fvardino sistemines problemas bei moralines dilemas, su kuriomis susiduria specialistai konsultuodami besilaukian\u010dias moteris d\u0117l n\u0117\u0161tumo nutraukimo. \u0160eimos gydytojai bei aku\u0161eriai ginekologai \u012fvardino, kad pagal galiojan\u010di\u0105 tvark\u0105 neturi pakankamai laiko konsultacijos metu \u012fsigilinti \u012f n\u0117\u0161\u010dios moters, pra\u0161an\u010dios siuntimo daryti abort\u0105, argumentus. Per 15 min. gydytojas ginekologas nesp\u0117ja i\u0161klausyti moters problem\u0173, su\u017einoti jos gyvenimo aplinkybi\u0173, skatinan\u010di\u0173 rinktis abort\u0105 bei atlikti jos ginekologin\u0119 ap\u017ei\u016br\u0105, i\u0161ra\u0161yti siuntimus tyrimams bei rekomenduoti pagalb\u0105. O koki\u0105 gi pagalb\u0105 galima rekomenduoti, jei Lietuvoje n\u0117ra pagalbos sistemos n\u0117\u0161\u010diajai neplanuoto nenorimo krizinio n\u0117\u0161tumo atveju? Tiesa, Vilniuje prie\u0161 por\u0105 m\u0117nesi\u0173 prad\u0117jo veikti nevyriausybin\u0117 organizacija \u201eKrizinio n\u0117\u0161tumo centras\u201c, kuri si\u016blo kompleksines konsultacines paslaugas moterims ir \u0161eimoms, atsid\u016brusioms krizinio n\u0117\u0161tumo situacijoje. Gydytoja aku\u0161er\u0117-ginekolog\u0117 B. Kulikauskait\u0117 savo prane\u0161ime tikino, jog ji ir jos kolegos, kaip ir moteris, taip pat atsiduria tam tikroje kriz\u0117je, kai i\u0161girsta, jog moteris nenori t\u0119sti n\u0117\u0161tumo ir papra\u0161o siuntimo abortui. K\u0105 pasakyti tokiai moteriai, kaip jai pad\u0117ti priimti neplanuot\u0105 vaikel\u012f? Didel\u0117 atsakomyb\u0117 gula ant ginekologo pe\u010di\u0173, nes jo i\u0161tarti \u017eod\u017eiai gali nulemti moters sprendim\u0105.<\/p>\n<p dir=\"ltr\">V\u0161\u012e \u201eNat\u016bralios terapijos centras\u201c direktor\u0117 ir gydytoja ginekolog\u0117 D. Jakubonien\u0117 dalinosi patirtimi prisimindama bent 10 pacien\u010di\u0173, gr\u012f\u017eusi\u0173 pad\u0117koti gydytojai, tuomet atkalb\u0117jusiai jas nuo aborto, ir suteikusiai galimyb\u0119 \u0161iandien \u00a0d\u017eiaugtis savo motinyste. Gydytoja taip pat labai d\u017eiaugiasi gird\u0117dama tokius pacien\u010di\u0173 atsiliepimus ir mato prasm\u0119 t\u0119sti sunk\u0173 darb\u0105. Psicholog\u0117 i\u0161 Vokietijos Palmira Rep\u0161yt\u0117 \u2013 Scharf, reaguodama \u012f gydytojos i\u0161sakyt\u0105 mint\u012f, pasidalino savo patirtimi, jog at\u0117jus dirbti \u012f krizinio n\u0117\u0161tumo centr\u0105 Vokietijoje buvo \u012fsp\u0117ta ilgamet\u0117s jo darbuotojos: \u201eTik nematuok savo darbo kokyb\u0117s atkalb\u0117t\u0173 pacien\u010di\u0173 skai\u010diumi\u201c, mat Vokietijoje prie\u0161 abort\u0105 yra privalomos psichosocialin\u0117s konsultacijos, kuri\u0173 efektyvumas \u201ei\u0161gelb\u0117t\u0173 gyvybi\u0173 skai\u010diumi\u201c yra ma\u017eas. Psicholog\u0117 i\u0161 Vokietijos atvirai \u012fvardijo, jog konsultuojant jos pagrindinis tikslas yra i\u0161klausyti, i\u0161girsti ir priimti \u012f konsultacij\u0105 at\u0117jusi\u0105 moter\u012f, o ne \u201eatkalb\u0117ti \u00a0nuo aborto\u201c ar \u201eprimesti savo vertybes\u201c. Psicholog\u0117 pabr\u0117\u017e\u0117, jog jokiu b\u016bdu nenuvertina gydytojos, aku\u0161erio padaryto darbo, tiesiog Vokietijoje privalomos konsultacijos i\u0161provokuoja pacien\u010di\u0173 i\u0161ankstin\u012f u\u017esidarym\u0105 bei gynybin\u0119 pozicij\u0105: \u201eat\u0117jau tik gauti pa\u017eymos, jog buvau konsultacijoje\u201c (kitaip u\u017e aborto atlikim\u0105 moters pageidavimu iki 12 savait\u0117s pagal Vokietijos \u012fstatymus gresia baud\u017eiamoji atsakomyb\u0117), tod\u0117l konsultacijos prad\u017eioje tenka \u012fd\u0117ti nema\u017eai pastang\u0173 pralau\u017eti \u0161i\u0105 gynyb\u0105 ir atskleisti bendradarbiavimo galimyb\u0119 \u2013 psicholog\u0117 neturi i\u0161ankstinio nusistatymo moters at\u017evilgiu ir neketina jos atkalbin\u0117ti ar moralizuoti.<\/p>\n<p dir=\"ltr\">Konferencijoje diskusijoje dalyvav\u0119 aku\u0161eriai-ginekologai \u012fvardino asmenines moralines dilemas, su kuriomis nuolatos susiduria bendraudami su n\u0117\u0161tumo nutraukim\u0105 kaip vienintel\u0119 i\u0161eit\u012f matan\u010diomis moterimis, nes i\u0161 esm\u0117s abort\u0173 atlikimas prie\u0161tarauja gydytojo pa\u0161aukimui \u2013 gelb\u0117ti \u017emogaus gyvyb\u0119. Ginekologas V. Rudzinskas pripa\u017eino, jog ir Krik\u0161\u010dioni\u0161ki gimdymo namai Kaune atsirado b\u016btent toki\u0173 gydytoj\u0173, kurie nenor\u0117jo daryti n\u0117\u0161tumo nutraukim\u0173 ir t\u0119sti savo profesin\u0117s veiklos \u012fstaigoje, kurioje tai buvo \u012fprasta rutinin\u0117 proced\u016bra, iniciatyva.<\/p>\n<p dir=\"ltr\">\u0160eimos gydytoja homeopat\u0117 J. Baikauskien\u0117 diskusijoje dalinosi patirtimi, jog i\u0161 poliklinikos i\u0161\u0117jo dirbti \u012f priva\u010di\u0105 klinik\u0105, nes negal\u0117jo lengva ranka toliau i\u0161ra\u0161in\u0117ti siuntim\u0173 abortams, o laiko pad\u0117ti pacientei kitaip netur\u0117davo, kai eil\u0117je s\u0117d\u0117davo daug kit\u0173 laukian\u010di\u0173 ir nekantraujan\u010di\u0173 pacient\u0173.<\/p>\n<p dir=\"ltr\">Diskusijoje i\u0161ry\u0161k\u0117jo bendra dalies gydytoj\u0173 pozicija, \u00a0jog jie jau\u010diasi priversti keisti darbo specifik\u0105 ar \u012fstaig\u0105, kad i\u0161vengt\u0173 asmenin\u0117s moralin\u0117s dilemos d\u0117l n\u0117\u0161tumo nutraukim\u0173.<\/p>\n<p dir=\"ltr\">Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto docent\u0117 M.Veni\u016bt\u0117 savo prane\u0161ime kalb\u0117jo apie aborto rei\u0161kin\u012f visuomen\u0117s psichikos sveikatos kontekste. Pristatydama mokslinius \u012frodymus \u00a0apie aborto poveik\u012f psichikos sveikatai ir atskleisdama \u00a0argument\u0173 \u012fvairov\u0119, M.Veni\u016bt\u0117 pabr\u0117\u017e\u0117, jog \u00a0nekokybi\u0161k\u0173 tyrim\u0173 rezultatai sukuria mitus, apsunkina tikrov\u0117s supratim\u0105 ir komplikuoja sveikatos politikos sprendimus.<\/p>\n<p dir=\"ltr\">VDU doktorant\u0117 A. Krunglevi\u010di\u016bt\u0117 pristat\u0117 kelis savo darbe sutiktus atvejus, kuomet moterys nesulauk\u0117 tinkamos pagalbos ir nematydamos kit\u0173 alternatyv\u0173 padar\u0117 abort\u0105, o po to i\u0161gyveno depresij\u0105, santyki\u0173 kriz\u0119 bei patyr\u0117 gilias dvasines kan\u010dias. A. Krunglevi\u010di\u016bt\u0117 taip pat pristat\u0117 sielovadin\u0117s pagalbos poreik\u012f tokioms moterims ir Rachel\u0117s vynuogyno rekolekcij\u0173 program\u0105, kuri Lietuvoje vykdoma jau antrus metus.<\/p>\n<p dir=\"ltr\">Prane\u0161\u0117ja i\u0161 Vokietijos pabr\u0117\u017e\u0117, jog pagalbos sistemos darniam funkcionavimui b\u016btinas tarpdisciplininis \u012fvairi\u0173 specialist\u0173 (ligonini\u0173 ir poliklinik\u0173 darbuotoj\u0173, gydytoj\u0173, aku\u0161eri\u0173, psicholog\u0173, socialini\u0173 darbuotoj\u0173, sielovadinink\u0173) ir nevyriausybini\u0173 organizacij\u0173 bendradarbiavimas, kur\u012f koordinuot\u0173 Sveikatos apsaugos ministerija ar jos \u012fgaliota institucija. Psicholog\u0117s darbe da\u017enai vyksta tarp\u017einybini\u0173 komand\u0173 susirinkimai, krizinio n\u0117\u0161tumo pagalbos sistemos veikimo sprag\u0173 aptarimai.<\/p>\n<p dir=\"ltr\">Palmira Rep\u0161yt\u0117 \u2013 Scharf pasid\u017eiaug\u0117 kit\u0173 prane\u0161\u0117j\u0173 profesionalumu, auk\u0161tu diskusin\u0117s kult\u016bros lygiu ir dideliu potencialu, kur\u012f pamat\u0117 Lietuvoje, \u00a0nes jau14 met\u0173 gyvendama Vokietijoje buvo kitok\u012f \u012fsp\u016bd\u012f susidariusi i\u0161 internete skaitom\u0173 lietuvi\u0161k\u0173 straipsni\u0173. Psicholog\u0117 akcentavo, jog Lietuvoje reikalingas ne savo pozicij\u0173 i\u0161k\u0117limas \u201eu\u017e ar prie\u0161 abortus\u201c, ne kaltinimai, o bendras tikslas \u2013 pagalbos sistemos suk\u016brimas. Tai reikalinga tiek neplanuoto krizinio, tiek ir planuoto n\u0117\u0161tumo atveju, nes n\u0117\u0161tumo laikotarpis gali virsti kriziniu su\u017einojus apie galimus \u012fgimtus vaiko sveikatos sutrikimus ar d\u0117l kit\u0173 nenumatyt\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173. Taip pat ir augindami vaikus t\u0117vai susiduria su dideliais sunkumais, i\u0161gyvena krizes, ir j\u0173 negalima palikti vien\u0173, jei mums svarbi visuomen\u0117s psichikos sveikata.<\/p>\n<p dir=\"ltr\">LPF \u201eAgojimas\u201c direktor\u0117 A. Stan\u010dikien\u0117 kalb\u0117jo apie \u0161eim\u0173, kurios laukiasi ne\u012fgalaus vaiko, krizin\u0119 situacij\u0105 ir palaikymo joms tr\u016bkum\u0105 Lietuvoje. Ji i\u0161k\u0117l\u0117 klausim\u0105, kod\u0117l Lietuvos Respublikos \u012fstatymuose apibr\u0117\u017eiama, kad valstyb\u0117 pagalb\u0105 vaikui teikia nuo nulinio am\u017eiaus, ta\u010diau ne\u012fvardinama kada tas nulinis am\u017eius prasideda: vaikui gimus ar nuo prad\u0117jimo momento, ar nuo 12 savait\u0117s, o gal nuo 22 savait\u0117s? A.Stan\u010dikien\u0117 pasteb\u0117jo, jog dar viena rimta problema, traumuojanti besilaukian\u010di\u0105 moter\u012f, yra tai, kaip pateikiama \u0161eimai \u017einia apie galim\u0105 vaiko apsigimim\u0105 ar kitus jo sveikatos sutrikimus, kaip pristatomi genetini\u0173 tyrim\u0173 rezultatai. Renginyje dalyvavusi 4 vaik\u0173 mama, sporto trener\u0117 A. Stankevi\u010dien\u0117 dalinosi savo asmenine patirtimi ir \u012fvardino, jog 26 n\u0117\u0161tumo savait\u0119 i\u0161 gydytojos su\u017einojusi diagnoz\u0119, jog jos \u012fs\u010diose augantis vaikelis \u201eneturi smegen\u0173\u201c, susid\u016br\u0117 su medik\u0173 pasimetimu ir aborto kaip vienintelio problem\u0173 sprendimo b\u016bdo si\u016blymu. \u201eGinekolog\u0117 buvo i\u0161sigandusi labiau nei a\u0161 pati\u201c,- sak\u0117 ne\u012fgalaus vaikelio susilaukusi vilniet\u0117, dar kit\u0173 trij\u0173 sveik\u0173 vaik\u0173 mama.<\/p>\n<p dir=\"ltr\">Tuo tarpu savo prane\u0161ime V\u0161\u012e \u201cLaisvos visuomen\u0117s instituto\u201d vadov\u0117 T. Bru\u017eait\u0117 pabr\u0117\u017e\u0117, jog Europos \u017emogaus teisi\u0173 deklaracija konvencija teis\u0117s \u012f abort\u0105, o \u2013 atvirk\u0161\u010diai \u2013 u\u017etikrina teis\u0119 \u012f gyvyb\u0119, ji r\u0117m\u0117si prie\u0161 kur\u012f lak\u0105 \u012f konferencij\u0105 LR Seime atvykusi\u0173 teisinink\u0173 (buvusio Europos \u017dmogaus Teisi\u0173 Teismo (E\u017dTT) teis\u0117jo Francisco Javier Borrego-Borrego bei Europos Tarybos eksperto \u017emogaus teisi\u0173 klausimais dr. Gregoras Puppinckas) i\u0161sakyta pozicija: \u00a0\u201eTarp \u017emogaus teisi\u0173 n\u0117ra tokios teis\u0117s kaip teis\u0117 \u012f abort\u0105, to n\u0117ra pamatin\u0117se \u017emogaus teisi\u0173 tarptautiniuose dokumentuose, to n\u0117ra ir E\u017dTT sprendimuose\u201d.<\/p>\n<p dir=\"ltr\">Nevyriausybini\u0173 organizacij\u0173 atstovai pasteb\u0117jo tarpinstitucinio ir tarpdisciplininio bendradarbiavimo stok\u0105 sprend\u017eiant krizin\u012f n\u0117\u0161tum\u0105 patyrusi\u0173 moter\u0173 problemas. V\u0161\u012e \u201eKrizinio n\u0117\u0161tumo centras\u201c vadov\u0117 ir tarptautin\u0117s konferencijos diskusijos moderator\u0117 Z.Tomilinien\u0117 pakviet\u0117 susirinkusius specialistus ir politikus drauge kurti pagalbos sistem\u0105 moterims ir \u0161eimoms, i\u0161gyvenan\u010dioms n\u0117\u0161tumo kriz\u0119. Tam reikalingas atvirumas ir dialogas, \u012fmanomas tik atsisakius savo kategori\u0161k\u0173 pozicij\u0173.<\/p>\n<p dir=\"ltr\">\u201eLietuvoje b\u016btina sukurti pagalbos sistem\u0105 krizin\u012f n\u0117\u0161tum\u0105 i\u0161gyvenan\u010dioms moterims\u201c,- renginio pabaigoje konstatavo LR Seimo socialini\u0173 reikal\u0173 ir darbo komiteto narys bei Vaiko gerov\u0117s parlamentin\u0117s grup\u0117s narys Liutauras Kazlavickas.<\/p>\n<p dir=\"ltr\">Konferencij\u0105 organizavo V\u0161\u012e \u201eKrizinio n\u0117\u0161tumo centras\u201c, V\u0161\u012e \u201eSveikatos inovacij\u0173 centras\u201c, V\u0161\u012e \u201eLaisvos visuomen\u0117s institutas\u201c ir Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas. Renginio glob\u0117jas \u2013 Seimo Socialini\u0173 reikal\u0173 ir darbo komiteto narys Liutauras Kazlavickas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Lietuvoje n\u0117ra pagalbos sistemos krizin\u012f n\u0117\u0161tum\u0105 i\u0161gyvenan\u010dioms moterims ir j\u0173 \u0161eimoms. Tai konstatuota 2013 m. gruod\u017eio 17 d. Lietuvos Respublikos Seime vykusioje tarptautin\u0117je konferencijoje-diskusijoje \u201eTarpdisciplininis po\u017ei\u016bris \u012f n\u0117\u0161tumo kriz\u0119: pasidalijimas ger\u0105ja Lietuvos ir Vokietijos patirtimi\u201c. \u00a0\u00a0 Konferencijoje-diskusijoje dalyvav\u0119 politikai, gydytojai, aku\u0161eriai, psichologai, socialiniai darbuotojai, teisininkai, mokslininkai bei \u00a0nevyriausybini\u0173 organizacij\u0173 atstovai aptar\u0117 tarpdisciplininius n\u0117\u0161tumo nutraukimo aspektus, [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":459,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-458","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos"],"rttpg_featured_image_url":{"full":["https:\/\/gyvybe.lt\/renkuosigyvybe\/wp-content\/uploads\/2014\/01\/tinkama.jpg",875,583,false],"landscape":["https:\/\/gyvybe.lt\/renkuosigyvybe\/wp-content\/uploads\/2014\/01\/tinkama.jpg",875,583,false],"portraits":["https:\/\/gyvybe.lt\/renkuosigyvybe\/wp-content\/uploads\/2014\/01\/tinkama.jpg",875,583,false],"thumbnail":["https:\/\/gyvybe.lt\/renkuosigyvybe\/wp-content\/uploads\/2014\/01\/tinkama-150x150.jpg",150,150,true],"medium":["https:\/\/gyvybe.lt\/renkuosigyvybe\/wp-content\/uploads\/2014\/01\/tinkama-300x199.jpg",300,199,true],"large":["https:\/\/gyvybe.lt\/renkuosigyvybe\/wp-content\/uploads\/2014\/01\/tinkama.jpg",875,583,false],"1536x1536":["https:\/\/gyvybe.lt\/renkuosigyvybe\/wp-content\/uploads\/2014\/01\/tinkama.jpg",875,583,false],"2048x2048":["https:\/\/gyvybe.lt\/renkuosigyvybe\/wp-content\/uploads\/2014\/01\/tinkama.jpg",875,583,false]},"rttpg_author":{"display_name":"renkuosigyvybe","author_link":"https:\/\/gyvybe.lt\/renkuosigyvybe\/author\/renkuosigyvybe\/"},"rttpg_comment":0,"rttpg_category":"<a href=\"https:\/\/gyvybe.lt\/renkuosigyvybe\/category\/naujienos\/\" rel=\"category tag\">Naujienos<\/a>","rttpg_excerpt":"Lietuvoje n\u0117ra pagalbos sistemos krizin\u012f n\u0117\u0161tum\u0105 i\u0161gyvenan\u010dioms moterims ir j\u0173 \u0161eimoms. Tai konstatuota 2013 m. gruod\u017eio 17 d. Lietuvos Respublikos Seime vykusioje tarptautin\u0117je konferencijoje-diskusijoje \u201eTarpdisciplininis po\u017ei\u016bris \u012f n\u0117\u0161tumo kriz\u0119: pasidalijimas ger\u0105ja Lietuvos ir Vokietijos patirtimi\u201c. \u00a0\u00a0 Konferencijoje-diskusijoje dalyvav\u0119 politikai, gydytojai, aku\u0161eriai, psichologai, socialiniai darbuotojai, teisininkai, mokslininkai bei \u00a0nevyriausybini\u0173 organizacij\u0173 atstovai aptar\u0117 tarpdisciplininius n\u0117\u0161tumo nutraukimo aspektus,&hellip;","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/gyvybe.lt\/renkuosigyvybe\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/458","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/gyvybe.lt\/renkuosigyvybe\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/gyvybe.lt\/renkuosigyvybe\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/gyvybe.lt\/renkuosigyvybe\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/gyvybe.lt\/renkuosigyvybe\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=458"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/gyvybe.lt\/renkuosigyvybe\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/458\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":460,"href":"https:\/\/gyvybe.lt\/renkuosigyvybe\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/458\/revisions\/460"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/gyvybe.lt\/renkuosigyvybe\/wp-json\/wp\/v2\/media\/459"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/gyvybe.lt\/renkuosigyvybe\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=458"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/gyvybe.lt\/renkuosigyvybe\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=458"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/gyvybe.lt\/renkuosigyvybe\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=458"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}