Vaisingumo pažinimas suteikia moteriai ir vyrui veiksmų laisvę pasirenkant būsimo kūdikio gimimo laiką. Vaisingumo pažinimas yra lygiavertis metodas (nors dauguma medikų linkę jį ignoruotii), o metodo efektyvumas, jei jis gerai įvaldytas yra labai aukštas. Pasigirstančios skeptiškos nuomonės gimsta dėl to, kad dauguma šeimų tik mano pažįstančios savo vaisingumą, o iš tikrųjų neturi tam reikiamų žinių. Tuo tarpu natūralūs šeimos planavimo metodai, turi neginčijamų privalumų prieš dirbtinius, nes:

• skirti abiems, tiek vyrui tiek moteriai;
• juos galima taikyti tiek norint susilaukti vaikų, tiek norint išvengti pastojimo;
• jie neturi jokio pašalinio poveikio, nes neslopina vaisingumo;
• jie nieko nekainuoja;
• šeimoje, gyvenančioje pagal vaisingumo pažinimo rekomendacijas, gerėja mikroklimatas ir sutuoktinių tarpusavio santykiai, nes sutuotiniai dalijasi savo stebėjimais ir atsakomybe;
• vyras aktyviai įtraukiamas į šeimos planavimą;
• šeimos, planuojančios savo nėštumus vaisingumo pažinimo metodais, žymiai rečiau ryžtasi abortams, nei šeimos naudojančios dirbtines priemones.

Kalbant apie šeimos planavimo priemonių efektyvumą, dažniausiai turimas omenyje jų efektyvumas padedantis išvengti nelaukto pastojimo. Pagal PSO apibrėžimą, planuotu nėštumu vadinamas toks nėštumas, kuris buvo sąmoningai lauktas ir planuotas prieš jam prasidedant. Vadinasi, šeimos planavimo sąvoka apima ir nėštumo siekimą. Šiuo požiūriu NŠP metodai yra universalesni nei dirbtinė kontracepcija.

Visi vaisingumo pažinimo metodai pagrįsti menesinių ciklo vaisingo laikotarpio ribų nustatymu. Metodų efektyvumas priklauso nuo:
1. kaip tiksliai nustatomi vaisingo periodo pradžia ir pabaiga;
2. sutuoktinių sugebėjimo derinti savo prokreacinę elgseną, (susilaikyti nuo intymių santykių vaisingomis dienomis jei sutuoktiniai nori atidėti nėštumą ir priešingai, jei nori susilaukti kūdikio).

Vertinant šeimos planavimo priemonių efektyvumą, būtina įvertinti tris veiksnius:
1) metodo klaidas,
2) vartotojo klaidas,
3) mokymo/si klaidas.

Metodo klaidomis laikomi tik tie neplanuoti pastojimai, kurie užsimezgė nepažeidžiant metodo taisyklių. Šis rodiklis dar vadinamas teoriniu neefektyvumu. Vieno ar kito metodo šalininkai dažniausiai naudojasi šiuo rodikliu, norėdami parodyti koks efektyvus jų propaguojamas metodas.
Vartotojo klaidos arba kitaip vadinamas praktinis neefektyvumas apima metodo klaidas ir taisyklių pažeidimus, padarytus vartotojo. Pvz. sutuoktiniai išmoksta atpažinti vaisingos fazės ribas, ir vaisingos fazės metu naudojasi prezervatyvais. Tai grubus NŠP taisyklių pažeidimas ir laikomas vartotojo klaida.
Mokymo/si klaidos - norint įvaldyti bet kurį iš NŠP metodų, reikia turėti tam tikrų žinių ir įgūdžių. Šeima norinti išmokti pažinti savo vaisingumą ir šias žinias pritaikyti šeimos planavimui gali norėti mokytis savarankiškai. Tačiau norint gerai išmokti pažinti savo vaisingumą patariama susisiekti su kvalifikuotu NŠP mokytoju. Nes tik mokytojas gali įvertinti šeimos įgytas žinias ir gebėjimo jas taikyti įgūdžius.

Efektyvumo įvertinimo metodikos

Šeimos planavimo priemonių efektyvumui statistiškai įvertinti taikomos trys pagrindinės metodikos:

1. Pearl indeksas.
2. Gyvenimo lentelių analizė (angl. life table analysis).
3. Gimstamumo sumažėjimo analizė (angl. birth averted approach).

1. Pearl indeksas (R) naudojamas dažniausiai.

Jis skaičiuojamas pagal formulę: R = P x 1200/M; P – neplanuotų nėštumų skaičius, M – menstruacinių ciklų skaičius. Skaičius 1200 – tai sąlyginių 100 moterų ciklų skaičius per 12 mėnesių. Istoriškai Pearl indeksas naudojamas seniausiai dėl lengvo skaičiavimo..

2. Gyvenimo lentelių analizė. Daugiasimptomiai metodai yra efektyvesni už viensimptomius. Iš NŠP metodų efektyviausias yra simptoterminis, ypač jo dvigubo patikrinimo modifikacija. Kaip ir reikėtų tikėtis, analizuojant vadinamąsias gyvenimo lenteles galima suskaičiuoti kiekvieno mėnesio atskiras klaidas, ir įvertinti kumuliacinis nėštumų dažnis 6, 12 ar 24 mėnesiams.

3. Gimstamumo sumažėjimo analizė atspindi gimstamumo pokyčius, naudojant vieną ar kitą šeimos planavimo metodą. Tai įvertinamas metodų efektyvumas, bet ne klaidos. Šiam vertinimui gana sunku surinkti duomenis, todėl šis būdas yra rečiau naudojamas.

Kvalifikuotai atliekamose NŠP metodų studijose (viena tokių tebesitęsianti multicentrinė Europos studija Diuseldorfo universitete) kiekvieno ciklo pradžioje šeima nurodo savo intencijas - kategoriškai nebenori daugiau nėštumų, nori padaryti tarpą tarp vaikų gimimo, ar pageidauja nėštumo. Italijoje atliktoje studijoje praktinis simptominio-temperatūrinio metodo neefektyvumas buvo 3,6 šeimose (iš 100) besistengusiose atidėti vaiko gimimą ir 0 (iš 100) šeimose, kategoriškai nebenorėjusiose daugiau nėštumų. Motyvacijos įtaka efektyvumui labai iliustratyvi ir dažnai cituojama. Studijoje atliktoje 1982 metais Kalkutoje, kur daugiau nei 19 tūkst. tirtų vargingų šeimų, labai norėjusių nesulaukti neplanuotų nėštumų, naudojo modifikuotą ovuliacinį metodą ir pasiekė 0,2 nelauktų nėštumų rodiklį. Šiuo atveju neturtas buvo vienas iš aukštos motyvacijos faktorių. Vokietijoje, kur buvo tirtos labiau išsilavinusios ir pasiturinčios šeimos, šis rodiklis buvo blogesnis (0,8).

Dabartiniu metu atlikta pakankamai solidžių tyrimų, įrodančių NŠP metodų vertę, pavyzdžiui, PSO duomenimis, 93 proc. moterų, nepriklausomai nuo jų socialinės ir geografinės padėties gali nustatyti simptomus, kurie padeda atskirti vaisingą ir nevaisingas mėnesinių ciklo fazes. Pakankamai motyvuota šeima po kvalifikuoto mokymo pasirinkusi sau tinkamą NŠP metodą gali pasiekti 98–99 proc. efektyvumą.