Gimdos kaklelio gleivės

Gimdos kaklelis padengtas sekretą gaminančių epitelio ląstelių sluoksniu, kuris turi apie 100 gleives gaminančių mažučių nišų. Jose skirtingu ciklo metu, priklausomai nuo kiaušidžių išskiriamų hormonų ir jų kiekio, gaminasi skirtingas gleives. Gleives gaminančios ląstelės, dengiančios nišų paviršių, kasdien išskiria apie 20-60 mg tirštų gleivių ciklo nevaisingų fazių metu ir apie 600 mg vaisingos fazės metu.
Vaisingos gleivės kurių išskyrimą įtakoja estrogenai skiriasi savo išvaizda, struktūra ir funkcijomis. Tai besikeičiančios gleivės. Jos yra šarminės pH, todėl spermatozoidai gali išlikti gyvybingi jose net iki 6 dienų
Gleives, kurių išskyrimą įtakoja progesteronas yra tirštos, rūgštinės pH. Jos yra tirštos ir pastovios išvaizdos. Šios gleivės atlieka apsauginę funkciją.

G - (angl. Gestagen) gleivės gaminasi apatinėje gimdos kaklelio dalyje. Jos atsiranda kraujyje padaugėjus progesterono, t.y. nevaisingose fazėse. Išskirti du G gleivių potipiai : G- atsiranda tuoj po mėnesinių ir G+ - po ovuliacijos. Šios gleivės tirštos, savyje turi tik 90 proc. vandens, nesikristalizuoja. G tipo gleivės atlieka apsauginį vaidmenį- jos užklijuoja gimdos kaklelį tuo po menstruacijų ir po ovuliacijos, taip apsaugodamos moters lytinius takus nuo infekcijos. Šios gleivės nepralaidžios ir spermatozoidams. Gleivės lipnios, drumstos, išorinis vaizdas primena ilgai virtus ryžius.

L tipo (angl.Locking-in mucus) gleivės pradeda gamintis esant vidutinei ir didėjančiai estrogenų koncentracijai vaisingoje fazėje. Jos gaminasi visoje gimdos kaklelio gleivinėje. Šios gleivės atlieka keletą labai svarbių funkcijų:

• neutralizuoja rūgščią makšties terpę, todėl apsaugo spermatozoidus,
  
• sulaiko ir nepraleidžia nepilnaverčių spermatozoidų.
  

Gleivėse yra 95-96 proc. vandens. Gleivėse yra Na ir K jonų, todėl jos kristalizuojasi sudarydamos panašius į paparčio lapą kristalus.

S - (angl. Sperm transmission mucus) gleivės gaminasi viršutinėje gimdos kaklelio dalyje. Jos atsiranda kai estrogenų koncentracija yra didelė. Tai pačios skysčiausios gleivės, turinčios iki 98 proc. vandens. Jų pagalba spermatozoidai nuplukdomi iki kiaušinėlio. S gleivės kristalizuojasi. Gleivių kristalai sudaro lygiagrečių linijų struktūras.
S gleivės yra pačios vaisingiausios gleivės, t.y. jose ilgiausiai išgyvena spermatozoidai. Jos yra skaidrios, tąsios, o išorinis vaizdas primena nevirto kiaušinio baltymą.

Gleivių gamybą įtakojantys veiksniai.

Billingso (ovuliacinis) metodas

1. Estrogenų kiekio pakilimas įtakojantis vaisingo tipo gleivių pasirodymą, prasideda vidutiniškai prieš 6 dienas iki ovuliacijos;
2. Estrogenų maksimumas kraujyje būna likus 37 val. iki ovuliacijos;
   
3. LH kiekis ima mažėti 30-40 val. prieš ovuliaciją ir maksimumą pasiekia likus apie 17 val. iki ovuliacijos;
   
4. Moterų nustatytas gleivių pikas būna apie 14 val. likus iki ovuliacijos. Apie 85 proc. moterų piką pastebi ovuliacijos dieną, o 95 proc. dvi dienas prieš ovuliaciją.

Billingso ovuliacinis metodas moko kaip atpažinti gleivių pasikeitimus, kaip juos įvertinti ir užrašyti, kaip naudojantis šia informacija nustatyti vaisingos fazės ribas bei koreguoti savo elgseną pagal šeimos poreikius t.y atidėti nėštumą ar siekti jo.

Gleivių stebėjimas ir įvertinimas.

Vaisingoje fazėje greitai augantis estrogenų kiekis, skatina gimdos kaklelio nišose esančių liaukų veiklą. Jose gleivių gamyba palaipsniui didėja ir gleivių kiekis gausėja nuo 2-60 mg iki 700 mg per dieną. Keičiasi taip pat gleivių tankumas, ląstelingumas bei pH. Moteris gleivių nutekėjimą išorėje pajaučia mechanoreceptoriais, kurie yra makšties prieangyje. Jų inervacija labai gera, todėl ir nedidelius gleivių pasikeitimus šioje srityje moterys labai gerai atpažįsta. Pavyzdžiui, 2 mg gleivių traktuojama kaip „sausa“, 4 mg - „šiek tiek drėgna“, o 6 mg ir daugiau „šlapia“. Kiekviena moteris turi savo slenkstinį estrogenų kiekį, nuo kurio pajaučia gleivių savybių pasikeitimus Vertindama gleivės moteris turi atkreipti dėmesį į savo pojūčius ir gleivių išvaizdą, kurie jai padeda nustatyti gleivių piką

Pojūčiai. Moteris mokoma susitelkti ir pajausti kokia yra jos kūno reakcija į hormoninius ciklo kitimus. Kiekviena moteris pastebi, jog ji skirtingai gali įvardinti savo pojūčius skirtingu ciklo fazių metu. Pavyzdžiui, iš karto po menstruacijų moteris makšties prieangyje gali jausti sausumą, tai reikš kad vaisingos gleivės dar nesigamina. Vėliau drėgnumą, kuris reiškia, kad prasideda vaisingas laikotarpis. Prieš pat ovuliaciją moteris savo pojūtį įvardina "šlapia" arba "slidu". Daug dėmesio skiriama papildomiems vaisingumo požymiams kurie gali padėti atpažinti ovuliaciją. Tai: limfmazgių padidėjimas kirkšnyse, sunkumo, tinimo jausmą makšties prieangyje, tempimas krūtyse ir kt.

Gleivių išvaizda Vertinant gleivių išvaizdą moteris mokoma atkreipti dėmesį į gleivių konsistenciją, skaidrumą ir tąsumą. Po menstruacijų pasirodančios išorėje gleivės gali būti tirštos, lipnios, drumstos panašios į ilgai virtus ryžius ar dribsnius. Jos kasdien darosi vis skaidresnės, gausesnės, slidesnės ir tąsesnės, kol galiausiai tampa panašios į nevirto kiaušinio baltymą.Galima įvertinti ir pasirodžiusių gleivių kiekį, kurių paprastai pasirodo gausiau kai įvyksta ovuliacija Gleivės stebimos tik išoriškai. Vidiniai tyrimai makštyje gali suklaidinti, nes ji makšties gleivinė visada yra drėgna.
Gleivių pikas: kritinė vaisingos fazės diena, kurią atpažinus galima tiksliai nustatyti vaisingos fazės pabaigą. Piku laikoma paskutinė diena kai moteris matė skystas, skaidrias, tąsias, slidžias gleives, jautė slidumą. Ketvirta diena po gleivių piko laikoma pirmąja nevaisingos fazės diena.

Stebėjimų užrašymas.

Tai neatsiejama metodo dalis, kuriai mokymo procese skiriama itin daug dėmesio. Moteris turi save stebėti visą dieną ir stebėjimus būtinai užrašyti tos pačios dienos pabaigoje. Tam naudojamos paprastos lentelės, kurias sudaro trys eilutės: ciklo diena, pojūtis ir gleivių išvaizda. Užrašams naudojami spalvų ir simbolių kodai. Pavyzdžiui, menstruacijos žymimos raudona, nevaisinga fazė žalia, vaisinga - balta ir gleivių pasikeitimas bet kurioje fazėje geltona spalva.

Trumpas metodo paaiškinimas

Šiame metode mėnesinis ciklas skaidomas į 4 fazes (žr. Diagramą): menstruacijos , ankstyva nevaisinga fazė (A), vaisinga fazė (C), vėlyva nevaisinga fazė (F)

Pagrindinis nevaisingumo požymis PNM
Moteris mokoma nustatyti pagrindinį nevaisingumo požymį ankstyvoje nevaisingoje fazėje. PNM gali būti dvejopas: sausas (nėra gleivių) ir drėgnas nekintančių gleivių požymis. Kiekvienos moters PNM yra individualus. Dėl skirtingų priežasčių tos pačios moters viename cikle PNM gali būti sausas o kitame drėgnas nesikeičiančių gleivių.

A: sausumo pojūtis makšties prieangyje. Šių dienų skaičius kiekviename cikle gali būti skirtingas: ilgame cikle daugiau, trumpame mažiau arba iš viso nėra

Aa drėgnas nesikeičiančių gleivių BIP

Vaisinga fazė
B: Atsiradęs drėgmės pojūtis- ženklas jog gimdos kaklelyje pradėjo gamintis vaisingos gleivės.
Bet koks pasikeitimas nesikeičiančių gleivių BIP žymi vaisingos fazės pradžią

C: Nuolat kintančios gleivės. Vaisingos fazės dienų skaičius taip pat yra nepastovus. Vaisingos gleivės sudaro palankią spermatozoidų gyvybingumui aplinką. Šioje - fazėje didžiausia tikimybė pastoti išlieka prieš pat ovuliaciją ir tris dienas po piko

D. Pikas yra pati vaisingiausia ciklo diena. Makšties prieangyje juntamas slidumas. Paskutinė diena šio pojūčio diena yra piko diena. Pikas yra labai arti ar beveik sutampa su ovuliacija. Skaidrios tįstančios gleivės gali būti pastebimos viena ar dvi dienos iki piko, tačiau net jei jos išnyksta vis dar jaučiamas slidumas gali būti tikru piko požymiu. Makšties prieangyje jaučiamas patinimas.

E. Po piko nebejaučiama daugiau nei slidumo, nei drėgmės. 1 dieną po piko gali pasirodyti dribsniuotos, lipnios gleivės (truputį drėgna) arba jų visai nebūti (sausa), 2 ir 3 diena taip pat gali būti dribsniuotų, lipnių gleivių (truputį drėgna) arba jų nebūti (sausa). Tris dienas po piko išlieka galimybė pastoti

Vėlyvoji nevaisinga fazė
F: tarpas nuo piko iki kitų menstruacijų visuose cikluose trunka vidutiniškai 14 dienų. Vėlyvoji nevaisinga fazė prasideda ketvirtą dieną po piko. Šioje fazėje gali pasirodyti neskaidrių, lipnių gleivių. Kiaušialąstė negyvybinga, todėl apvaisinimas neįmanomas. Prieš pat kitas menstruacijas vėl gali atsirasti drėgmės pojūtis .

Šeimos planavimas

Vengiant pastojimo. Sutuoktiniams, kurie pradeda mokytis Billingso metodo patariama mokymosi laikotarpiu neturėti intymių santykių. Išmokus atpažinti vaisingos fazės pradžią, piką ir vaisingos fazės pabaigą, sutuoktiniai norintys atidėti nėštumą privalo nuosekliai laikytis keturių taisyklių: trijų „ankstyvų dienų“ taisyklės ir „piko“ taisyklė. Metodo taisyklės nepateikiamos šiame puslapyje, siekiant išvengti neteisingo taisyklių interpretavimo. Norintiems išmokti metodą patariama konsultuotis su patyrusiu Billingso metodo mokytoju.

Ovuliacinio metodo privalumai ir trūkumai

1. Ovuliacinio metodo efektyvumas labai priklauso nuo mokymo teisingumo, šeimų motyvacijos ir ypač nuo taisyklių laikymosi.
2. Ovuliacinis metodas, priešingai nei temperatūrinis, leidžia nustatyti vaisingos fazės pradžią. Tai ypač svarbu šeimoms, pageidaujančioms nėštumo.
3. Reikia vidutiniškai trijų ciklų stebėjimų, kad moteris teisingai galėtų įvertinti gleives (1978 m. PSO tyrimais nustatyta, kad po specialaus mokymo 93 proc. moterų gali savarankiškai vertinti ir nustatyti piko dieną). Mokymosi metu, šeima turi susitaikyti su ilgesniais ar trumpesniais susivaldymo laikotarpiais.
4. Rekomenduojama turėti metodo mokytoją, kuris padėtų iškilus neaiškumams.
   
5. Naudojant medikamentus didinančius ar mažinančius jų sekreciją, pavyzdžiui mukolitikus galimi gleivių simptomų pasikeitimai.

 

Pastaba. Šiame puslapyje pateikta informacija yra pažintinė. Norintiems išvengti neplanuoto pastojimo, rekomenduojame kreiptis į NŠP mokytoją.

Daugiau informacijos apie metodą http://www. woomb.org