Vyras ir abortas. Bradley Mattes

Vyras ir abortas. Bradley Mattes

Skelbiame tekstus iš anksčiau leistų žurnalo „Už gyvybę“ numerių. Šis straipsnis – iš „Už gyvybę“ Nr.4, išleisto 1999-2000 m. žiemą.

Straipsnio „Eugenika ir abortas“ Bradley MATTES Gyvybės problemų instituto vykdantysis direktorius (Cincinatis, Ohajo JAV) Judėjimo „Už gyvybę“ veteranas, turintis daugiau nei 24 metus edukacinės, politinės, humanitarinės patirties. Bradley Mattes yra pasaulyje gerai žinomas lektorius, gvildenantis abortų ir eutanazijos temas.

***

Siekiant pagelbėti moterims, kenčiančioms nuo poabortinio sindromo (PAS), visos šalies mastu Amerikoje parengta krizei įveikti programa.

Išsamių tyrimų duomenimis, skaudžias aborto pasekmes patiria apie 3 mln. tėvų. Šie duomenys surinkti trisdešimtyje Amerikos aborto klinikų.

Įrodymų, kad vyrai kenčia nuo aborto metu patirtos netekties, vis daugėja. Aliarmuoti verčia pastebėjimai, kad vyrai vis labiau pyksta ir sielvartauja. Vaiko netekimo aborto metu pasekmės vis ryškesnės. Matyti vis daugiau ženklų, bylojančių apie visuomenės patiriamą to poveikį.

Džeimsas, devyniolikmetis pirmakursis CA-Santa Cruz universitete, buvo apkaltintas automobilio vagyste su įsilaužimu, ginkluotu užpuolimu, kurio metu mirtinai sužalojo žmogų. Jo advokatas sakė jį “neturėjus jokių ryšių su nusikaltėlių grupėmis ir nepadarius nusikaltimų. Jis – vegetaras, negeriantis ir nerūkantis. Jis labai išgyvena dėl negimusio savo kūdikio”. Džeimsas lydėjo savo merginą ir kitą draugą į kliniką, kur jai turėjo būti padarytas abortas. Atvykus į vietą “Džeimsas užsispyrė bandydamas atkalbėti ją nuo sumanymo. Jį išmetė iš pastato ir užrakino duris“. Tada draugo mašina Džeimsas trenkėsi į galinę klinikos sieną ir įsiveržė į pastatą, kur buvo suimtas.

1996m. gegužę mineapolietis Vikas Predesis susipyko su jo kūdikį abortavusia drauge. Po ginčo jis pasakė nužudysiąs ją ir jos aštuoniolikos mėnesių dukterį, nes ji nužudė jo vaiką. Motinos akivaizdoje jis nušovė mergytę ir nusišovė pats. Liko netektį apraudanti motina.

Iš 30mln. vyrų, aborto metu netekusių savo vaikų:

• dauguma už tai apsisprendė savo noru ir padėjo savo partnerėms įvykdyti abortą;

• keli jų net vertė partneres tą padaryti;

• nepaisant jų maldavimų nežudyti, nedaugelis su liūdesiu bejėgiškai stebėjo savo brangaus negimusio kūdikio abortą;

• kiti apie savo tėvystę sužinojo tik po to, kai jų kūdikis jau buvo nužudytas.

Visuotinės apklausos metu paaiškėjo, kad daugiau nei pusė tėvų, įskaitant vedusius vyrus, apie abortą sužino po laiko.

Motyvuojantys faktoriai

Daugeliu atvejų vyrai ir moterys labai skirtingai reaguoja į vaiko netektį. Norint suprasti vyro reakciją netekus kūdikio reikia išsiaiškinti, kokie yra vyriškąją žmonijos dalį motyvuojantys faktoriai.

Instinkto skatinami vyrai siekia sėkmės penkiose gyvenimo srityse. Tai prokreacija, aprūpinimas, globa, kūryba ir malonumo potyris. Trumpai apžvelkime visus šiuos instinktus aborto kontekste.

Prokreacija. Bene labiausiai vyrą motyvuoja troškimas teikti gyvybę. Vyrų vaidmuo pratęsiant žmogiškąją giminę yra esminis. Beveik kiekvienas vyras, ar jis kalbėtų apie tai ar ne, vertina norą turėti savo kūno ir kraujo palikuonių, kurie išlaikytų jo pavardę ir kraujo liniją.

Aprūpinimas. Vyro dauginimosi ciklas baigiasi sekso aktu – tuomet prasideda moters ciklas. Todėl ankstesnę prokreacijai teiktą pirmenybę vyras pakeičia rūpinimusi motina ir negimusiu savo pradėtu palikuoniu. Instinktyviai jis žino diena iš dienos būsiąs reikalingas naujajai savo šeimai patenkinant jos poreikius. Jam yra svarbu sugebėti juos aprūpinti.

Globa. Kaip ir aprūpinant šeimą, vyras ne mažiau yra užprogramuotas ją globoti. Gyvenime vaiką teks saugoti nuo daugelio pavojų: ligos, sužeidimo ir pan., priimant išmintingus sprendimus ir pasakant “ne” daugybei gyvenimo pagundų. Vyro poreikis globoti savo palikuonius neturi likti neįvertintas.

Kūryba. Kalbant apie tai šiuolaikinės visuomenės kontekste šis žodis dažnai reiškia seksualinį vyro pajėgumą. Tačiau kūryba tuo neapsiriboja. Kūrybingumas apima vyro gebėjimą veikti įvairiose gyvenimo srityse. Darbinė veikla dažnai yra svarbiausias vyro sėkmės rodiklis – nuo to priklauso pajamos, socialinė padėtis ir bendraamžių vertinimas. Sėkmė socialinėje gyvenimo srityje užtikrina draugystės ryšius, taip pat padeda vyrui siekti kitų jam svarbių tikslų.

Malonumas. Vyrų troškimas patirti malonumą siekia toliau nei seksualinis pasitenkinimas ir siekių įgyvendinimas. Tai apima ir džiaugsmą turėti vaikų, matyti juos augant, bręstant ir tampant savarankiškais pajėgiais piliečiais. Vyrams svarbus malonumas turėti gyvenimo draugę, žmoną, su kuria būtų galima dalintis gyvenimo negandomis ir džiaugsmais.

Dažnai visuomenė teisia vyrą pagal tai, ar jis pajėgus teikti gyvybę, aprūpinti, globoti, kurti ir patirti malonumą. Patyrus abortą šie esminiai vyrą motyvuojantys faktoriai skaudžiai pažeidžiami arba ne kartą visiškai nuslopinami.

Kokie to požymiai?

Dažniausias ir akivaizdžiausias to požymis – pyktis.

Varenas Viljamsas (Warren Williams) yra labiausiai patyręs vyrų konsultantas Amerikoje. Jis sako: “Pyktis yra matoma ledkalnio dalis”.

Viena vertus, jis mano galįs vėl turėti nevaržomus lytinius santykius. Kita vertus, jis bijo negalėsiąs turėti fizinių santykių su moterimi. Toji mintis verčia jį jaustis nepatogiai.

Kiti požymiai: panika, nesugebėjimas tvarkytis gyvenime, persekiojantys prisiminimai, košmarai ar savanoriška izoliacija.

Nesugebėdamas priimti sprendimų, jis gali nepajėgti dirbti arba gali tapti nesėkmingu rizikuojančiu avantiūristu darbe ir savo aplinkoje – tuo būdu jam bus atlyginta už tai, kad pasidavė ir pralaimėjo svarbiausiu momentu – gindamas negimusį savo kūdikį.

Kaip tą vertina abortų industrija? Luiso Tairerio (Louise Tyrer), Planuotos tėvystės viceprezidento medicinos reikalams, pasisakymas rodo visišką jo nejausmingumą. “Ne taip svarbu kiek vyrai rėkia esą nustumti į šalį. Esama dalykų, kurių jie niekada deramai neišgyvens. Tokia yra sunki jų laimė”.

Simptomų įveikimas

Patyrusiam sielvartą ir gėdą vyrui geriausiai padeda kito vyro patarimas.

Apskritai po aborto vyrai labiau linkę slėpti savo jausmus nei moterys. Neišliejęs savo emocijų per porą pirmųjų mėnesių, vyras užgniaužia juos daugeliui metų – tuomet juos dar sunkiau atpažinti. Daugelis vyrų nesusieja savo gyvenimo problemų su ankstesniu abortu.

Visuomenei įtakojant vyrams dvigubai sunkiau įveikti aborto pasekmes. Pirmiausia, didžioji pasaulietinės visuomenės dalis nepripažįsta poabortinio moterų sindromo (PAS). Antra, vyrai dar vaikystėje mokomi, kad nevyriška rodyti savo silpnumą arba verkti. Taigi nėra socialinės paskatos vyrams realistiškai įvertinti sprendimą daryti abortą.

Bandant atkreipti vyrų dėmesį į potrauminį stresą neveiksminga pradėti nuo PAS. Vyrai mąsto atsietai. Dauguma jų tiki klaidingais postringavimais, neva abortas yra vien moters reikalas. Kalbant su jais apie PAS tik dar labiau sustiprinamas įsitikinimas, kad tai liečia tik moteris.

Tos netekties poveikis vyrui dramatiškas. Dažnai jis nesuvokia, kiek yra pažeistas. Dar daugiau, jis nežino, kad abortas yra pagrindinė jo problemų priežastis. Tokiu atveju būtų naudinga pakalbėti apie įprastus kitų vyrų poabortinės patirties simptomus. Suvokęs, kad daugelis tų požymių pasireiškia jame, vyras labiau linkęs naujoje šviesoje pažvelgti į savo problemų priežastį.

Dauguma patyrusių konsultantų pataria į problemą žvelgti atsargiai, bet tiesiai. Subtilumai čia nereikalingi. Pasakykite jam, kad nebijotų sielvartauti dėl kūdikio, kurio niekada nepamatys ir nelaikys rankose. Tegu jis aprauda didžią savo netektį. Tegu jis verkia tiek ir taip dažnai kaip nori. Jam reikia apverkti netektį ir gėdą.

Kitas konsultantas, asmeniškai susidūręs su sprendimu daryti abortą, pastebi, kad visi jo konsultuoti vyrai turėjo daugiau pykčio nei prieš abortą. Be to, kiekvienas jų tą pyktį išliejo jam pačiam ar kitiems žalingu būdu. Dar kitas konsultantas tą pyktį palygino su “laikrodine bomba”.

Neparodęs pykčio aborto metu vyras linkęs jį išlieti “priekabiaudamas”. Jo pyktis pasireiškia tose situacijose, kurias jis sieja su abortu, pavyzdžiui, pamačius mažą jo vaiko amžiaus mažylį arba nėščią moterį.

Simptomai pasireiškia ir kitaip. Norėdamas numalšinti skausmą dėl to, kad prisidėjo prie aborto, arba įveikti buvusį “silpnumą” apsaugodamas nuo mirties negimusį savo kūdikį, vyras dažnai ima be saiko naudoti alkoholį arba narkotikus.

Siekdami išvengti bendravimo su žmonėmis daugelis tampa darboholikais arba desperatiškai siekia sėkmės tame, ką jie laiko esminiu savo gyvenimo tikslu.

Kitas simptomas yra tas, kad beveik visada po aborto dviejų žmonių ryšys nutrūksta. Be to, tolesni santykiai su moterimis dažnai būna sudėtingi arba neįmanomi. Apsisprendžiant abortuoti kūdikį situaciją kontroliuoja vien moteris, nepalikdama vyrui jokios juridinės išeities. Negalėjimas kontroliuoti svarbaus, gyvenimui reikšmingo sprendimo, dažnai yra pasipiktinimo ir nepasitikėjimo moterimis priežastis. Dėl ankstesnės patirties jie nebenori vėl atsidurti tokioje situacijoje, kai galimas naujas pastojimas, kurio pasekmių jie negali kontroliuoti.

Kai kurie vyrai pradeda homoseksualius eksperimentus, nes tuo būdu jie gali turėti “sėkmingus” jų neįpareigojančius seksualinius santykius nebijodami nėštumo galimybės. Vyrai kenčia nuo kitokių seksualinės disfunkcijos formų: impotencijos, potraukio pornografijai ir masturbacijos.

Štai keli gyvenimiški šių simptomų pasireiškimo pavyzdžiai:

Benas niekada neturėjo košmarų, tačiau tam tikru gyvenimo momentu jis pradėjo sapnuoti “gyvus sapnus”. Pirmą kartą tai atsitiko jam vairuojant. Jis juto ištiestą kūdikio rankutę, liečiančią dešinę jo alkūnę. Tai vertė jį kankintis. Kartais jusdavo, lyg kūdikis prisiliestų prie jo kelio arba apsikabintų koją. Vėliau, išsitiesęs lovoje ar krėsle, jusdavo kūdikį gulint jam ant krūtinės. Taip pat sapnuodavo matąs savo kūdikį sudraskytą į gabalėlius ir draugę aborto metu bei visą skausmingą situaciją.

Jį ėmė kankinti nemiga. Po aborto jis temiegodavo 2-3 valandas per parą. Kasdien bent dešimt kartų verkdavo, kartais visą valandą. Jis liovėsi vaikščiojęs į pasimatymus bijodamas, kad, sužinojusios, prie ko yra prisidėjęs, merginos nenorės su juo bendrauti.

Nelabai tikėtina, kad jo brolis (narkomanas) susitvarkytų gyvenimą, vestų ir turėtų vaikų, todėl jis jaučia savo tėvų spaudimą prieš jiems numirštant pamatyti anūkus. Tai verčia jį jausti dar didesnę kaltę dėl aborto.

Beveik kiekviena poabortinėje reabilitacijoje dalyvaujanti moteris remiasi tikėjimu Dievu. Tas pat pasakytina apie vyrą. Pasakykite jam, kad jis džiaugtųsi Jėzaus Kristaus jam nupelnytu visišku Dievo atleidimu.

Tai padės jam žengiant kitą svarbų žingsnį – patiriant širdyje Dievo ramybę. Bažnyčioje klauptuose sėdi daug krikščionių vyrų, niekada nepabandžiusių įvertinti savo apsisprendimą už abortą. Kalbėdamas apie savo patirtį, vienas konsultantas prasitarė: “Jei bent vienas Bažnyčios vyras būtų apie tai prabilęs, aš būčiau pasisakęs”.

Bažnyčioms ir organizacijoms, konsultuojančioms žmones iš religinės perspektyvos, galėtų padėti vyrų Biblijos studijų kursas, pritaikytas skirtingoms žmonių grupėms. Esama ir kitų vyrams skirtų priemonių, padedančių įveikti sielvartą.

Gyvenimo problemų institutas, naudodamas įvairias priemones, dirba su daugeliu šioje srityje reikalingų pagalbos žmonių. Prašytume atsiųsti medžiagos ar informaciją apie tuos asmenis, kurie galėtų padėti nuo poabortinio sindromo kenčiantiems vyrams.

Abortas žaloja. Jis pažeidžia ir griauna visa aplinkui. Jo poveikis nekontroliuojamas. Jis – skausmo, nevilties ir mirties priežastis.

Praeityje tris abortus išgyvenęs vyras pasakojo apie skaudžią savo praeitį. Prakalbęs apie jį priėmusią ir kaip atgailojantį nusidėjėlį globojančią, gerąja atleidimo naujiena su juo pasidalijusią mylinčių krikščionių porą, jis apsipylė ašaromis. Judviejų bičiulystė turėjo jam didelės įtakos tapdama jo išgydymo kelio pradžia.