Šiandien net gi nelegalūs abortai atliekami gydytojų kabinetuose, laikantis visų medicininei procedūrai taikomų reikalavimų. Abortas moters sveikatai kenkia ne dėl to, kad jis yra nelegalus, bet dėl to, kad jis nutraukia gyvybę moters įsčiose esančiam jos kūdikiui. Nesvarbu ar abortas yra legalus ar ne, moteris vis tiek patiria psichologinę traumą. Tai įrodo gausūs tyrėjų surinkti faktai.

Abortas aiškiai pakenkia moterų psichiniam stabilumui: 60% moterų po aborto labai rimtai galvojo apie savižudybę, 28% mėgino tai padaryti, o pusė mėginusių nusižudyti moterų tai padaryti bandė du ar daugiau kartų. 44% visų ištirtų moterų po aborto 8 savaites skundėsi įvairiais nervų sistemos sutrikimais, 36% sutriko miegas, 31% graužėsi dėl savo apsisprendimo daryti abortą, 11% buvo paskirti psichotropiniai vaistai. Kanadoje atlikta studija parodė, kad per 5 metus 25% abortą patyrusių moterų lankėsi pas psichiatrą, tuo tarpu kontrolinėje grupėje tokių moterų buvo tik 3%. Pakartotinė aborto procedūra taip pat kelią grėsmę vėlesniems nėštumams, nes pakyla priešlaikinio gimdymo tikimybė, kaip ir tikimybė susirgti krūties vėžiu.

Kartais teigiama, jog pasidaryti abortą statistiškai yra mažiau pavojinga negu gimdyti, nes gimdymo metu gali kilti įvairių komplikacijų. Nuoseklūs ilgalaikiai moksliniai tyrimai rodo, jog abortą pasidariusių moterų mirtingumas reikšmingai didesnis už gimdymą pasirinkusių moterų mirtingumą netgi praėjus dešimčiai metų po to įvykio. Rinktis gyvybę – geriausias kelias į sveiką gyvenimą.

Rūpintis turėtume kiekvienu pradėtu vaiku tiek iki gimimo, tiek ir jam gimus.

Jau gimusių vaikų teisių apsauga yra itin didelės svarbos klausimas, kurio negalima palikti užmarštyje. Laimei, Lietuvoje yra įsteigtos tiek vyriausybinės, tiek nevyriausybinės struktūros, kurios pagal išgales rūpinasi gimusių vaikų teisių apsauga bei jų gerove.

Pradėti, bet dar negimę kūdikiai taip pat jau yra mūsų visuomenės dalis, dėl to jie turi teisę į apsaugą ir globą. Rūpestis jau gimusiais neturėtų mums trukdyti rūpintis ir tais, kurei dar negimė. Užsimezgęs žmogaus embrionas jau yra žmogus, tad neteisinga pasmerkti jį mirčiai vien dėl to, kad jis dar negimė, kad jo „gyvenamoji vieta“ yra kita nei tų, kurie jau gimę. Gaila, kad ne kiekvienas pradėtas vaikas yra norimas ir laukiamas, bet tai nereiškia, jog turime teisę jų atsikratyti. Pažangi ir sveika visuomenė  rūpinasi visais savo nariais, o ypač pačiais silpniausiais.

Žmogaus lytinės ląstelės nėra savarankiška gyvybė, kurią turėtume saugoti kaip atskirą unikalų žmogų. Jos neturi galios daugintis pačios, ribotai reaguoja į aplinką, neturi atskiro genetinio kodo. Tuo tarpu išsyk po apvaisinimo susikūręs organizmas yra žmogus, todėl turėtų būti saugomas kaip ir kiekvienas gimęs. Jis jau turi unikalų DNR kodą, savarankiškai auga, vis labiau reaguoja į supančią aplinką, vartoja per motiną jam pasiekiamus energijos išteklius.

Akivaizdu – žmogaus organizmas ankstyvojoje vystymosi stadijoje yra daug sudėtingesnis nei žmogaus lytinės ląstelės iki apvaisinimo. Nepanaudotos žmogaus lytinės ląstelės suyra ir būna pakeičiamos kitomis. Tuo tarpu žmogaus vaisius milžinišku greičiu ruošiasi pilnaverčiam gyvenimui nuo pat apvaisinimo momento. Jau ketvirtos nėštumo savaitės pradžioje pradeda plakti širdis – naujo žmogaus širdis.

Tiesa, jog nemažai žmonių pritaria legaliems abortams, didelė dalis – ypatingose situacijose (pvz.: kai moteris laukiasi kūdikio po išprievartavimo arba kai žinoma, jog vaikas bus neįgalus). Tačiau visuomenės nuomonė keičiasi žmonėms suprantant, kad žmogaus gyvybė prasideda nuo apvaisinimo akimirkos, o kiekvienas pradėtas žmogus turi teisę gyventi. Keisti visuomenės požiūrį į žmogaus embrioną padėjo mokslas, atskleidęs tai, kas moters įsčiose vyksta vaikui vystantis.

Lietuvoje visuomenės požiūris į abortus išsamiai tyrinėtas nebuvo, o viešai prieinamų sociologinių apklausų duomenys smarkiai skiriasi. Vieni duomenys rodo, jog 60-80% nepritaria abortų draudimui, tačiau esama apklausų, kuriose beveik 90% apklaustųjų mano, jog žmogaus gyvybė prasideda nuo apvaisinimo akimirkos ir beveik 60% mano, kad abortas turi būti daromas tik gelbstint moters gyvybę. Akivaizdu, jog Lietuvoje nėra vieningos visuomenės požiūrio į abortų legalumo klausimą.visuomenės požiūrio į abortų legalumo klausimą.

Krizinio nėštumo centras Vilniuje

8 60 35 77 26, 8 60 35 79 12, neplanuotasnestumas@gmail.com

Krizinio nėštumo centras Kaune

Vilniaus g. 29, 8 37 321122; 8 37 323340

Rachelės vynuogyno programa (moterims, patyrusioms abortą)

86 75 75 372, racheles.vynuogynas@gmail.com
Psichologinės paramos ir konsultavimo centras (nemokama psichologinė pagalba krizinio nėštumo atveju). Tel.: 861424933, Laisvės al. 38C, Kaunas

Pagalbos telefonai

„Jaunimo linija“ – 8 800 28888.  Darbo laikas: visą parą. Emocinę paramą teikia: savanoriai.

„Vilties linija“ – 116 123.  Darbo laikas: visą parą. Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai.

„Pagalbos moterims linija“ – 8 800 66366. Darbo laikas: 10.00-21.00 darbo dienomis. Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai.

„ЛИНИЯ ДОВЕРИЯ“ – 8 800 77277. Darbo laikas: 16.00-20.00 darbo dienomis. Emocinę paramą teikia: savanoriai-moksleiviai. Parama teikiama rusų kalba. Linija skirta paaugliams ir jaunimui.

Krizinio nėštumo centras Vilniuje

8 60 35 77 26, 8 60 35 79 12, rašyti el. paštu: neplanuotasnestumas@gmail.com

Krizinio nėštumo centras Kaune

Vilniaus g. 29, 8 37 321122; 8 37 323340

Kauno krikščioniškieji gimdymo namai – motinystės centras
Miško g. 27, 8 698 44837; info@gimdymas.lt

Vilniaus Globos namai,

Odminių g. 12. 85212 1653.

Motinos ir vaiko pensionas, Vilnius

Vytenio 45. 8-5-2332508

“Kartų” namai Kaunas

8 37 268240; 8 37 263536

Psichologinės paramos ir konsultavimo centras (nemokama psichologinė pagalba krizinio nėštumo atveju). Tel.: 861424933, Laisvės al. 38C, Kaunas

Pagalbos telefonai

„Jaunimo linija“ – 8 800 28888.  Darbo laikas: visą parą. Emocinę paramą teikia: savanoriai.

„Vilties linija“ – 116 123.  Darbo laikas: visą parą. Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai.

„Pagalbos moterims linija“ – 8 800 66366. Darbo laikas: 10.00-21.00 darbo dienomis. Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai.

„ЛИНИЯ ДОВЕРИЯ“ – 8 800 77277. Darbo laikas: 16.00-20.00 darbo dienomis. Emocinę paramą teikia: savanoriai-moksleiviai. Parama teikiama rusų kalba. Linija skirta paaugliams ir jaunimui.

Krizinio nėštumo centras Vilniuje

8 60 35 77 26, 8 60 35 79 12, neplanuotasnestumas@gmail.com

Krizinio nėštumo centras Kaune

Vilniaus g. 29, 8 37 321122; 8 37 323340

Rachelės vynuogyno programa (moterims, patyrusioms abortą)

86 75 75 372, racheles.vynuogynas@gmail.com

Vilniaus Globos namai,

Odminių g. 12. 85212 1653.

Motinos ir vaiko pensionas, Vilnius

Vytenio 45. 8-5-2332508

“Kartų” namai Kaunas

8 37 268240; 8 37 263536

Všį. Laisvos visuomenės institutas

Pilies g. 8, Vilnius

J.a.kodas: 303081003

Sąskaitos nr.: LT417300010135577285

Bankas: Swedbank, AB

Banko Kodas: 73000

SWIFT Kodas: HABALT22