KONCEPCIJA
TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
- Parodyti taikų, bet tvirtą palaikymą žmogaus gyvybei ir orumui, stiprinant žmogaus gyvybės gynimo (už gyvybę) judėjimą Lietuvoje.
- Skatinti gyvybės kultūros puoselėjimą, apimant įvaikinimą, pagalbą motinoms ir finansinę paramą šeimoms vietos, savivaldos ir nacionaliniu lygmeniu.
- Parodyti, kad ginant žmogaus gyvybę siekiama visapusiško moterų ir vyrų palaikymo, o ne priešingai. Žmogaus gyvybė prasideda iš vyro ir moters lyčių papildomumo, todėl neįmanoma jos apginti nepadedant šeimai.
- Paskatinti įstatymų leidėjus ieškoti sprendimų, grįstų rūpesčiu žmogaus gyvybe ir orumu, o ne ideologiniais motyvais ar finansiniais išskaičiavimais.
- Parodyti, kad žmogaus gyvybės gynimas nėra tik religinis ar politinis klausimas. Tai esminis žmogiškumo pagrindas.
ETINIAI PAMATAI
Nuo Aristotelio iki Tomo Akviniečio, nuo Kanto iki Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos – didžiosios Vakarų moralinės tradicijos nuosekliai gynė kiekvieno žmogaus gyvybę ir orumą. Hipokratas, gyvenęs V–IV a. prieš Kristų, suformulavo žmogaus gyvybės motinos įsčiose apsaugos etinius principus. Mintis, kad negimę vaikai yra neverti gyvybės apsaugos, nėra pažanga – tai tūkstantmečius puoselėtos etinės minties griovimas.
Lietuvos teisė numato žmogaus gyvybės apsaugą. Konstitucijos 18 str. nustato, kad žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės. Konstitucijos 19 str. teigiama, kad žmogaus teisę į gyvybę saugo įstatymas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nurodoma: „<…> kiekvienam vaikui, tiek iki gimimo, tiek jam gimus, turi būti garantuota galimybė sveikai ir normaliai vystytis“.
Net ir tarptautinė teisė, kuria dažnai matuojama šiuolaikinėje civilizacijoje, atspindi šią tiesą. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 2str. nurodoma, kad kiekvieno asmens teisė į gyvybę saugoma įstatymu.
EŽTT taip pat yra pasisakęs, kad teisė į abortą nėra susijusi su teise į privatų gyvenimą, saugomą Europos žmogaus teisių ir laisvių konvencijos 8 str. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje pripažįstama, kad vaikui „reikia ypatingų apsaugos priemonių ir rūpybos, įskaitant tinkamą teisinę apsaugą tiek prieš gimimą, tiek po jo“.
Tiek nacionalinė, tiek tarptautinė jurisprudencija patvirtina tai, ką jau žinome: žmogaus gyvybės pažeidžiamumas atsiranda anksčiau nei jos matomumas.
Žmogaus teisės prasideda nuo pat žmogaus gyvybės, unikalaus asmens, kurio nebuvo ir kito tokio niekada nebus žmonijos istorijoje, prasidėjimo momento. Ši nuostata grindžiama mokslu, etika, morale, religija ir kultūra. Gyvybė – tai ne tik biologinė duotybė, bet ir moralinė tikrovė, verta mūsų rūpesčio ir išskirtinio dėmesio nuo pat pradėjimo akimirkos.
Nuo Aristotelio iki Tomo Akviniečio, nuo Kanto iki Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos – didžiosios Vakarų moralinės tradicijos nuosekliai gynė kiekvieno žmogaus gyvybę ir orumą. Hipokratas, gyvenęs V–IV a. prieš Kristų, suformulavo žmogaus gyvybės motinos įsčiose apsaugos etinius principus. Mintis, kad negimę vaikai yra neverti gyvybės apsaugos, nėra pažanga – tai tūkstantmečius puoselėtos etinės minties griovimas.
Lietuvos teisė numato žmogaus gyvybės apsaugą. Konstitucijos 18 str. nustato, kad žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės. Konstitucijos 19 str. teigiama, kad žmogaus teisę į gyvybę saugo įstatymas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nurodoma: „<…> kiekvienam vaikui, tiek iki gimimo, tiek jam gimus, turi būti garantuota galimybė sveikai ir normaliai vystytis“.
Net ir tarptautinė teisė, kuria dažnai matuojama šiuolaikinėje civilizacijoje, atspindi šią tiesą. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 2str. nurodoma, kad kiekvieno asmens teisė į gyvybę saugoma įstatymu.
EŽTT taip pat yra pasisakęs, kad teisė į abortą nėra susijusi su teise į privatų gyvenimą, saugomą Europos žmogaus teisių ir laisvių konvencijos 8 str. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje pripažįstama, kad vaikui „reikia ypatingų apsaugos priemonių ir rūpybos, įskaitant tinkamą teisinę apsaugą tiek prieš gimimą, tiek po jo“.
Tiek nacionalinė, tiek tarptautinė jurisprudencija patvirtina tai, ką jau žinome: žmogaus gyvybės pažeidžiamumas atsiranda anksčiau nei jos matomumas.
Žmogaus teisės prasideda nuo pat žmogaus gyvybės, unikalaus asmens, kurio nebuvo ir kito tokio niekada nebus žmonijos istorijoje, prasidėjimo momento. Ši nuostata grindžiama mokslu, etika, morale, religija ir kultūra. Gyvybė – tai ne tik biologinė duotybė, bet ir moralinė tikrovė, verta mūsų rūpesčio ir išskirtinio dėmesio nuo pat pradėjimo akimirkos.
KONTEKSTAS
Lietuvos Respublikos Seime yra svarstomas Reprodukcinės sveikatos įstatymas, kuris 2025 m. gegužės 13 d., dviejų balsų persvara, praėjo įstatymo pateikimo stadiją. Šis teisės aktas pristatomas kaip moderni sveikatos priežiūros priemonė, tačiau iš tiesų juo siekiama normalizuoti abortą kaip tinkamą ir moralią šeimos planavimo priemonę, padidinti jo prieinamumą, įskaitant ir abortų procedūras nuotoliniu būdu (per telemediciną). Taip ignoruojamas vaikų iki gimimo žmogiškasis orumas bei pamirštama pamatinė žmogaus teisė – teisė į gyvybę.
Nėštumas nėra liga, kurios „gydymą“ (teikiant aborto paslaugas) reikėtų finansuoti iš mokesčių mokėtojų lėšomis išlaikomo Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Įstatymo projekte numatyta, kad visais atvejais abortai Lietuvoje taptų finansuojami iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, nepriklausomai nuo to, ar abortas atliekamas dėl objektyvių medicininių indikacijų (kai būtina apsaugoti moters sveikatą, gyvybę, kai nustatomos išimtinės vaisiaus patologijos), ar „šeimos planavimo“ tikslais, nesusijusiais su sveikatos apsauga.
Abortas taip pat neturėtų būti valstybės skatinamas kaip deramas, moralus ir teisingas šeimos planavimo kelias. Kasmet dėl abortų Lietuvoje prarandama tūkstančiai pradėtų žmogaus gyvybių. Tai didžiulė netektis ne tik mamai, tėčiui, bet ir visai Lietuvai. Toji pradėta gyvybė, kuri dėl nėštumo nutraukimo neišvydo šio pasaulio šviesos, galėjo būti mūsų šalies talentas: mokslininkas (-ė), išradėjas (-a), puikus gydytojas (-a), daugiavaikės šeimos tėvas ar motina. Negimusios gyvybės – tai tūkstančiai rankų, galėjusių kurti ir statyti geresnę Lietuvą!
Vaikai yra mūsų tėvynės ateitis. Faktas, kad Lietuvoje gimsta mažiau vaikų negu miršta žmonių, kelia grėsmę ir nacionaliniam saugumui. Ypač šiuo metu, karo grėsmės akivaizdoje. Tokia grėsmė minima ir Nacionalinėje Saugumo Strategijoje (14.11 p.), o demografinės būklės gerinimas yra vienas šios Strategijos uždavinių (18.17 p.).
Įstatymo šalininkai teigia, kad tai yra žingsnis modernumo, lyčių lygybės ir mokslo pažangos link. Mes tvirtiname, kad tai žingsnis link susinaikinimo, užmiršimo, kas iš tiesų esame.
Lietuvos stiprybė visada slypėjo piliečių sąžinėje, jos istorinėje atmintyje, žmonėse, skirtingose kartose. Kai mūsų įstatymai tolsta nuo žmogiškumo, atsakomybės ir artėja prie lengvabūdiškumo, kai pagarba gyvybei keičiama nauda ir išskaičiavimu, prarandame visa ko pagrindą ir galiausiai pametame patys save. Šv. Jonas Paulius II yra sakęs: „Kiekvienas žmogus yra brangesnis už viso pasaulio auksą“. Mes tikime, kad kiekviena gyvybė yra svarbi!
KAM SKIRTAS ŠIS ŽYGIS
Šis žygis – kvietimas apmąstyti, kas yra žmogaus gyvybė ir kokią vietą ji užima mūsų sąmonėje, visuomenėje ir sprendimuose. Nors daugelis mūsų remiasi krikščioniška pasaulėžiūra, tačiau gyvybės tema yra universali – ji jungia tiek tikinčius, tiek netikinčius. Tai – žmogiškojo orumo klausimas, nepriklausomas nuo religinių ar filosofinių įsitikinimų.
Kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo jo vystymosi stadijos ar gyvenimo aplinkybių, yra vertingas. Ginti gyvybę reiškia ginti žmogų, ginti šeimą. Tai kvietimas visuomenei būti atviresnei silpnesniesiems, atsigręžti į pažeidžiamiausius – tuos, kurių balsas dar negirdimas.
Šis žygis – tai solidarumo ženklas. Pirmiausia su moterimis, kurios pasirenka gimdyti net ir pačiomis sudėtingiausiomis aplinkybėmis. Taip pat su vyrais, kurie prisiima atsakomybę ne tik už vaiką, bet ir jo motiną. Solidarumo su šeima, tobuliausia vyro, moters ir vaikų bendrystės išraiška, ženklas. Taip pat – su tais, kurie taip ir neišvydo šio pasaulio šviesos.
Tai kvietimas kurti visuomenę, kurioje nė viena motina nesijaustų palikta viena – nei nėštumo metu, nei augindama vaiką. Tai kvietimas kurti visuomenę, kurioje tėčiai rastų stiprybės ir išminties garbingai eiti atsakingu tėvystės keliu. Tai kvietimas puoselėti pradėtą žmogaus gyvybę, kurti naujas bei gerbti vaikus auginančias šeimas.
Ne teisti, o palaikyti. Ne primesti sprendimus, bet padėti laisvai, su meile, atsakomybe ir pagarba rinktis gėrį.
Tikime, kad žmogaus gyvybė – ne problema, kurią reikia „išspręsti“, o dovana, kurią būtina saugoti. Net jeigu toji dovana neišvysta pasaulio šviesos, ji verta mūsų pagarbos ir oraus atsisveikinimo.
Taigi šis žygis skirtas visiems, kurie tiki, kad žmogaus gyvybę verta saugoti ir gerbti.
ŽYGIS YRA:
- taikus, išreiškiantis pagarbą negimusiai gyvybei;
- telkiantis moteris ir vyrus, pasiryžusius saugoti pradėtą žmogaus gyvybę, bei jų šeimas;
- sąžinės balso susibūrimas;
- būdas pasakyti, kad net ir besikeičiančiame pasaulyje yra tiesų, kurios lieka nekintamos. Viena tokių tiesų – žmogaus gyvybė prasideda nuo prasidėjimo momento.
ŽYGIS NĖRA:
- politinės partijos renginys;
- religinis renginys;
- pykčio ar neapykantos mitingas;
- protestas prieš moteris, vyrus, gydytojus ar tuos, kurie turi kitokius įsitikinimus.
ŽYGIS YRA:
- taikus, išreiškiantis pagarbą negimusiai gyvybei;
- telkiantis moteris ir vyrus, pasiryžusius saugoti pradėtą žmogaus gyvybę, bei jų šeimas;
- sąžinės balso susibūrimas;
- būdas pasakyti, kad net ir besikeičiančiame pasaulyje yra tiesų, kurios lieka nekintamos. Viena tokių tiesų – žmogaus gyvybė prasideda nuo prasidėjimo momento.
ŽYGIS NĖRA:
- politinės partijos renginys;
- religinis renginys;
- pykčio ar neapykantos mitingas;
- protestas prieš moteris, vyrus, gydytojus ar tuos, kurie turi kitokius įsitikinimus.
KOMUNIKACIJA
Mūsų kalba bus pagarbi ir empatiška. Nebijome sakyti tiesos, tačiau tai darysime su meile, o ne šūksniais ar smurtu.
Mes suprantame, kad nėštumas gali būti sudėtingas ir kupinas iššūkių. Mūsų atsakas – atjauta ir palaikymas.
Rūpestinga ir humaniška visuomenė didžiuojasi, puoselėja ir visomis išgalėmis palaiko motinystės, tėvystės pasirinkimus, brangina kiekvieną žmogaus gyvybę.
Mes nesmerkiame tų, kurie pasirinko kitokį kelią. Mes žygiuojame tam, kad atvirai, tvirtai ir atsakingai pareikštume, jog įmanomas kitas – gyvybės kultūrą puoselėjantis kelias.
Svarbiausios frazės: „Kiekviena gyvybė svarbi“, „Už motinas, tėvus ir už vaikus – visi atsakome vieni už kitus“, „Ne abortų Lietuvai reikia, o drąsos ir atsakomybės“, „Už santuoką ir šeimą – tobuliausią motinos, vyro ir vaikų meilės išraišką“.
Mes žygiuojame, nes tylėjimas nėra neutralus.
Mes žygiuojame, nes mūsų, mūsų vaikų ir Lietuvos ateitis nusipelno geresnių įstatymų nei tie, kurie gyvybę traktuoja kaip pasirinkimą, o ne kaip dovaną.
Mes žygiuojame, nes motinos įsčios ir tėčio rūpestis turėtų būti saugiausia vieta pasaulyje.
- Our Commitment
Vision & Mission
Lorem ipsum dolor sit amet, consectetur adipiscing elit. Ut elit tellus, luctus nec ullamcorper mattis, pulvinar dapibus leo.
Vision
Mission
Support All The Young Academy & Sport
Lorem ipsum dolor sit amet, consectetur adipiscing elit. Ut elit tellus, luctus nec ullamcorper mattis, pulvinar.
Covering & Helping Public Justice Law
Lorem ipsum dolor sit amet, consectetur adipiscing elit. Ut elit tellus, luctus nec ullamcorper mattis, pulvinar.
Helping Public Social & Economy
Lorem ipsum dolor sit amet, consectetur adipiscing elit. Ut elit tellus, luctus nec ullamcorper mattis, pulvinar.