KONCEPCIJA
TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
- Parodyti taikų, bet tvirtą palaikymą žmogaus gyvybei ir jos prigimtiniam orumui, stiprinant žmogaus gyvybės gynimo (už gyvybę) judėjimą Lietuvoje.
- Skatinti gyvybės kultūros puoselėjimą, pasireiškiantį pagarba negimusiai gyvybei, pagalba šeimoms krizinio nėštumo ir nevaisingumo situacijose, finansine parama auginant vaikus vietos, savivaldos ir nacionaliniu lygmeniu.
- Parodyti, kad ginant žmogaus gyvybę siekiama visapusiško moterų ir vyrų palaikymo, o ne priešingai. Žmogaus gyvybė kyla iš vyro ir moters lyčių papildomumo, todėl neįmanoma jos apginti, jei nėra pripažįstamas abipusis lyčių indėlis ir bendra tėvo ir motinos atsakomybė už naujos gyvybės atsiradimą ir puoselėjimą.
- Paskatinti įstatymų leidėjus ieškoti sprendimų, grįstų rūpesčiu žmogaus gyvybe ir orumu, o ne ideologiniais motyvais, finansiniais išskaičiavimais ar vartotojiška logika.
- Parodyti, kad žmogaus gyvybės gynimas nėra tik religinis ar politinis klausimas. Tai egzistencinis pagrindas, ant kurio laikosi Vakarų civilizacija.
ETINIAI PAMATAI
Nuo Aristotelio iki Tomo Akviniečio, nuo Kanto iki Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos – didžiosios Vakarų moralinės tradicijos nuosekliai gynė kiekvieno žmogaus gyvybę ir orumą. Hipokratas, gyvenęs V–IV amžiuje prieš Kristų, suformulavo žmogaus gyvybės motinos įsčiose apsaugos etinius principus. Šiame kontekste mintis, kad negimę vaikai yra neverti apsaugos, nėra pažanga – tai tūkstantmečius puoselėtos etinės minties griovimas.
Žmogaus teisės prasideda nuo pat žmogaus gyvybės, unikalaus asmens, kurio nebuvo ir kito tokio niekada nebus žmonijos istorijoje, prasidėjimo momento. Ši nuostata grindžiama mokslu, etika, morale, religija ir kultūra. Gyvybė – tai ne tik biologinė duotybė, bet ir moralinė tikrovė, verta mūsų rūpesčio ir išskirtinio dėmesio nuo pat pradėjimo akimirkos.
Tiek nacionalinė, tiek tarptautinė jurisprudencija patvirtina tai, ką jau žinome: žmogaus gyvybės pažeidžiamumas atsiranda anksčiau nei jos matomumas.
Lietuvos teisė numato žmogaus gyvybės apsaugą. LR Konstitucijos 18 straipsnis nustato, kad žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės. Konstitucijos 19 straipsnyje teigiama, kad žmogaus teisę į gyvybę saugo įstatymas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nurodoma: „<…> kiekvienam vaikui, tiek iki gimimo, tiek jam gimus, turi būti garantuota galimybė sveikai ir normaliai vystytis“.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 2 straipsnyje nurodoma, kad kiekvieno asmens teisė į gyvybę saugoma įstatymu. EŽTT taip pat yra pasisakęs, kad teisė į abortą nėra susijusi su teise į privatų gyvenimą, saugomą Europos žmogaus teisių ir laisvių konvencijos 8 straipsnyje. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje pripažįstama, kad vaikui „reikia ypatingų apsaugos priemonių ir rūpybos, įskaitant tinkamą teisinę apsaugą tiek prieš gimimą, tiek po jo“, o ,,imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai.”
Konstitucinis Teismas savo doktrinoje yra įtvirtinęs žmogaus gyvybės ir prigimtinio orumo neatsiejamumo principą: ,,Žmogaus gyvybė ir jo orumas sudaro asmenybės vientisumą, reiškia žmogaus esmę. Gyvybė ir orumas yra neatimamos žmogaus savybės, todėl negali būti traktuojamos atskirai“ ir ,,Kaip buvo pažymėta anksčiau, teisė į gyvybę yra kiekvieno žmogaus prigimtinė teisė. Ji yra nedaloma. Arba gyvybė yra, arba jos nėra“. (KT 1998 m. gruodžio 9 d. nutarimas).
Konstitucijoje vaikystė yra įtvirtinta kaip ypač saugoma ir puoselėjama konstitucinė vertybė, pagal kurią valstybė privalo įstatymu garantuoti pakankamą ir efektyvią nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Iš Konstitucijos preambulėje įtvirtinto atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės siekio, kyla konstitucinis vaiko interesų pirmumo imperatyvas. Šis imperatyvas suponuoja valstybės pareigą užtikrinti, kad tiek priimant įstatymus ir kitus teisės aktus, tiek juos taikant ir sprendžiant kitus su vaiku susijusius klausimus būtų atsižvelgiama pirmiausia į vaiko interesus ir nebūtų sudaroma prielaidų juos pažeisti“ (Konstitucinio Teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutarimas).
KONTEKSTAS
Kasmet dėl abortų Lietuvoje prarandama tūkstančiai pradėtų žmogaus gyvybių. Tai didžiulė netektis ne tik mamai, tėčiui, bet ir visai Lietuvai. Toji pradėta gyvybė, kuri dėl nėštumo nutraukimo neišvydo šio pasaulio šviesos, galėjo būti mūsų šalies talentas: mokslininkas (-ė), išradėjas (-a), puikus gydytojas (-a), daugiavaikės šeimos tėvas ar motina. Negimusios gyvybės – tai tūkstančiai rankų, galėjusių kurti ir statyti geresnę Lietuvą!
Matome, jog Lietuva išgyvena demografinę žiemą. Tokioje situacijoje, kai mūsų mažai tautai gresia išnykimas, yra svarbi kiekviena gyvybė. Šiame kontekste kontraversiškai atrodo LR Seimo siekis dar labiau skatinti abortų atlikimą juos apmokant iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, nepriklausomai nuo to, ar abortas atliekamas dėl objektyvių medicininių indikacijų (kai būtina apsaugoti moters sveikatą ir gyvybę, nustačius rimtas vaisiaus patologijas), ar „šeimos planavimo“ tikslais, nesusijusiais su sveikatos apsauga.
Vaikai yra mūsų tėvynės ateitis. Faktas, kad Lietuvoje gimsta mažiau vaikų negu miršta žmonių, kelia grėsmę ir nacionaliniam saugumui. Ypač šiuo metu, karo grėsmės akivaizdoje. Tokia grėsmė minima ir Nacionalinėje Saugumo Strategijoje (14.11 p.), o demografinės būklės gerinimas yra vienas šios Strategijos uždavinių (18.17 p.).
Reprodukcinės sveikatos įstatymu siekiama normalizuoti abortą kaip tinkamą ir moralią šeimos planavimo priemonę, padidinti jo prieinamumą, įskaitant ir abortų procedūras nuotoliniu būdu (per telemediciną). Taip paneigiamas vaikų iki gimimo žmogiškasis orumas bei paminama pamatinė žmogaus teisė – teisė į gyvybę.
Iš kitos pusės, stebime vis didesnį žmogaus gyvybės instrumentalizacijos pavojų. Liberalizuojant pagalbinį apvaisinimą kyla rizika vaiką paversti priemone tikslui pasiekti, neatsižvelgiant į prigimtinę jo teisę augti šeimoje, pažinti tėvą ir motiną bei turėti su jais artimą ryšį. Pagalbinio apvaisinimo paslaugų įteisinimas itin plačiam, šeimos ryšiais nesusijusių asmenų ratui skatina vaisingumo klinikų komercinį augimą, kur genetinė medžiaga ir vaikas tampa rinkos objektais. Bendrojo gėrio principų neatitinka tokia valstybės politika, kuria iš anksto užprogramuojama betėvystė, tėvas laikomas nereikalingu, lengvai pakeičiamu. Taip devalvuojama tėvystė ir iškreipiama jos prasmė.
Lietuvos Respublikos Seime svarstomas Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektas, kuris 2025 m. gegužės 13 d., dviejų balsų persvara, praėjo įstatymo pateikimo stadiją. Šiemet klausimas yra svarstomas komitetuose. Nors šis įstatymo projektas pristatomas kaip moderni sveikatos priežiūros reguliavimo priemonė, iš tiesų juo siekiama normalizuoti abortą kaip tinkamą ir moralią šeimos planavimo priemonę, paneigiant vaikų iki gimimo žmogiškąjį orumą ir teisę į gyvybę. Remiantis šiuo įstatymu, visais atvejais abortai Lietuvoje būtų finansuojami Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, nepriklausomai nuo to, ar abortas atliekamas dėl objektyvių medicininių indikacijų, ar „šeimos planavimo“ tikslais, nesusijusiais su sveikatos apsauga.
Tautos stiprybė yra jos piliečių moralė ir sąžinė. Kai įstatymai tolsta nuo žmogiškųjų vertybių, kai pagarba gyvybei keičiama nauda ir išskaičiavimu, prarandame visa ko pagrindą ir galiausiai pametame patys save. Šv. Jonas Paulius II yra sakęs: „Kiekvienas žmogus yra brangesnis už viso pasaulio auksą“. Mes tikime, kad kiekviena gyvybė yra svarbi, o motinos įsčios – saugiausia vieta kūdikiui.
KAM SKIRTAS ŠIS ŽYGIS
Šis žygis – kvietimas apmąstyti, kas yra žmogaus gyvybė ir kokią vietą ji užima mūsų sąmonėje, visuomenėje ir sprendimuose. Nors daugelis mūsų remiasi krikščioniška pasaulėžiūra, tačiau gyvybės tema yra universali – ji jungia tiek tikinčius, tiek netikinčius. Tai – žmogiškojo orumo klausimas, nepriklausomas nuo religinių ar filosofinių įsitikinimų.
Kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo jo vystymosi stadijos ar gyvenimo aplinkybių, yra vertingas. Ginti gyvybę reiškia ginti žmogų, ginti šeimą. Tai kvietimas visuomenei būti atviresnei silpnesniesiems, atsigręžti į pažeidžiamiausius – tuos, kurių balsas dar negirdimas.
Šis žygis – tai solidarumo ženklas. Pirmiausia su moterimis, kurios pasirenka gimdyti net ir pačiomis sudėtingiausiomis aplinkybėmis. Taip pat su vyrais, kurie prisiima atsakomybę ne tik už vaiką, bet ir jo motiną. Solidarumo su šeima, tobuliausia vyro, moters ir vaikų bendrystės išraiška, ženklas. Taip pat – su tais, kurie taip ir neišvydo šio pasaulio šviesos.
Tai kvietimas kurti visuomenę, kurioje nė viena motina nesijaustų palikta viena – nei nėštumo metu, nei augindama vaiką. Tai kvietimas kurti visuomenę, kurioje tėčiai rastų stiprybės ir išminties garbingai eiti atsakingu tėvystės keliu. Tai kvietimas puoselėti pradėtą žmogaus gyvybę, kurti naujas bei gerbti vaikus auginančias šeimas.
Ne teisti, o palaikyti. Ne primesti sprendimus, bet padėti laisvai, su meile, atsakomybe ir pagarba rinktis gėrį.
Tikime, kad žmogaus gyvybė – ne problema, kurią reikia „išspręsti“, o dovana, kurią būtina saugoti. Net jeigu toji dovana neišvysta pasaulio šviesos, ji verta mūsų pagarbos ir oraus atsisveikinimo.
Taigi šis žygis skirtas visiems, kurie tiki, kad žmogaus gyvybę verta saugoti ir gerbti.
ŽYGIS YRA:
- taikus, išreiškiantis pagarbą negimusiai gyvybei;
- telkiantis moteris ir vyrus, pasiryžusius saugoti pradėtą žmogaus gyvybę, bei jų šeimas;
- sąžinės balso susibūrimas;
- būdas pasakyti, kad net ir besikeičiančiame pasaulyje yra tiesų, kurios lieka nekintamos. Viena tokių tiesų – žmogaus gyvybė prasideda nuo prasidėjimo momento.
ŽYGIS NĖRA:
- politinės partijos renginys;
- religinis renginys;
- pykčio ar neapykantos mitingas;
- protestas prieš moteris, vyrus, gydytojus ar tuos, kurie turi kitokius įsitikinimus.
ŽYGIS YRA:
- taikus, išreiškiantis pagarbą negimusiai gyvybei;
- telkiantis moteris ir vyrus, pasiryžusius saugoti pradėtą žmogaus gyvybę, bei jų šeimas;
- sąžinės balso susibūrimas;
- būdas pasakyti, kad net ir besikeičiančiame pasaulyje yra tiesų, kurios lieka nekintamos. Viena tokių tiesų – žmogaus gyvybė prasideda nuo prasidėjimo momento.
ŽYGIS NĖRA:
- politinės partijos renginys;
- religinis renginys;
- pykčio ar neapykantos mitingas;
- protestas prieš moteris, vyrus, gydytojus ar tuos, kurie turi kitokius įsitikinimus.
KOMUNIKACIJA
Mūsų kalba bus pagarbi ir empatiška. Nebijome sakyti tiesos, tačiau tai darysime su meile, o ne šūksniais ar smurtu.
Mes suprantame, kad nėštumas gali būti sudėtingas ir kupinas iššūkių. Mūsų atsakas – atjauta ir palaikymas. Rūpestinga ir humaniška visuomenė didžiuojasi, puoselėja ir visomis išgalėmis palaiko motinystės, tėvystės pasirinkimus, brangina kiekvieną žmogaus gyvybę.
Mes nesmerkiame tų, kurie pasirinko kitokį kelią. Mes žygiuojame tam, kad atvirai, tvirtai ir atsakingai pareikštume, jog įmanomas kitas – gyvybės kultūrą puoselėjantis kelias.
Svarbiausios frazės: „Nestabdykime plakančios širdies“, „Kiekviena gyvybė svarbi“, „Už motinas, tėvus ir už vaikus – visi atsakome vieni už kitus“, „Ne abortų Lietuvai reikia, o drąsos ir atsakomybės“, „Už santuoką ir šeimą – tobuliausią motinos, vyro ir vaikų meilės išraišką“.
Mes žygiuojame, nes tylėjimas nėra neutralus.
Mes žygiuojame, nes mūsų, mūsų vaikų ir Lietuvos ateitis nusipelno geresnių įstatymų nei tie, kurie gyvybę traktuoja kaip pasirinkimą, o ne kaip dovaną.
Mes žygiuojame, nes motinos įsčios ir tėčio rūpestis turėtų būti saugiausia vieta pasaulyje.
- Our Commitment
Vision & Mission
Lorem ipsum dolor sit amet, consectetur adipiscing elit. Ut elit tellus, luctus nec ullamcorper mattis, pulvinar dapibus leo.
Vision
Mission
Support All The Young Academy & Sport
Lorem ipsum dolor sit amet, consectetur adipiscing elit. Ut elit tellus, luctus nec ullamcorper mattis, pulvinar.
Covering & Helping Public Justice Law
Lorem ipsum dolor sit amet, consectetur adipiscing elit. Ut elit tellus, luctus nec ullamcorper mattis, pulvinar.
Helping Public Social & Economy
Lorem ipsum dolor sit amet, consectetur adipiscing elit. Ut elit tellus, luctus nec ullamcorper mattis, pulvinar.