Abortas moters sveikatai kenkia ne dėl to, kad jis yra legalus ar nelegalus, bet dėl to, kad jis nutraukia gyvybę moters įsčiose esančiam kūdikiui. Moteris patiria įvairias su abortu susijusias pasekmes, kurios skirstomos pagal pasireiškimo laiką į trumpalaikes ir ilgalaikes bei pagal poveikį fizinei ir psichinei sveikatai.

Aborto paslaugų teikėjai siekdami realizuoti laisvo ir informuoto sutikimo (LIS) sąlygą dažniausiai moteriai prieš aborto procedūrą suteikia informaciją apie trumpalaikes aborto pasekmes ir poveikį fizinei moters sveikatai, visgi gerokai rečiau arba iš viso neužsimenama apie ilgalaikį poveikį.

Ilgalaikės aborto pasekmės

• Abortas ir moters psichinė sveikata. Moksliniai sisteminiai tyrimai rodo, kad 81% moterų, kurioms buvo atliktas abortas, patiria psichinės sveikatos problemų, 61% didelius nuotaikos svyravimus, 59% turi savižudybės minčių. Plačiau skaitykite čia: P. K. Coleman sisteminė studijoja “Abortion and mental health: quantitative synthesis”.  (877 181 dalyvė iš kurių 163 831 patyrė abortą).

• Abortas didina moters riziką susirgti krūties vėžiu. 2013 m. atlikta metaanalizė, kurioje analizuojami  duomenys paskelbti trijose tarptautinėse  duomenų bazėse („PubMed“, „ScienceDirect“ ir „Wiley“) ir trijose Kinijos duomenų bazėse (CNKI, „WanFang“ ir „VIP“)  atskleidė, jog  44% padidėja krūties vėžio rizika moterims, kurios turėjo bent vieną dirbtinai sukeltą abortą. Patyrusioms bent du ar tris abortus santykinė krūties vėžio rizika padidėjo atitinkamai iki 76% ir 89%.

• Po aborto padaugėja moterų mirčių. Dažnai teigiama jog abortas yra mažiau pavojingas moteriai nei gimdymas, nes gimdymo metu gali kilti įvairių komplikacijų. Nuoseklūs ilgalaikiai moksliniai tyrimai rodo, jog abortą pasidariusių moterų mirtingumas reikšmingai didesnis už gimdymą pasirinkusių moterų netgi praėjus dešimčiai metų po šio įvykio. M. Gissler su bendraautoriais išanalizavo Suomijos nacionalinio sveikatos ir gerbūvio tyrimų ir vystymo centro visų fertilaus amžiaus moterų (15–49), kurios 12 mėn. laikotarpyje iki jų mirties buvo nėščios,  mirčių priežastis nuo 1987 iki 1994 m. Su nėštumu susijęs mirtingumas buvo 41,4 atvejai 100 000 registruotų nėštumų. Mirtingumo rizika po gimdymo buvo žymiai mažesnė nei tų moterų, kurių nėštumas buvo nutrauktas. Po aborto moterų mirtingumo rizika padidėjo dėl nelaimingų atsitikimų, savižudybių ir žmogžudysčių. 
• Šiandien reprodukcinė industrija ir abortų pramonė vienašališkai įrodinėja, jog abortas yra saugus, siekdami padidinti jo prieinamumą. Amerikos akušerių ginekologų asociacija (AAPLOG) parengė išvadas apie nekorektiškai renkamus duomenis susijusius su abortu ir motinų mirtingumu. Negalima leisti, kad politika, susijusi su dirbtiniu abortu, toliau trukdytų motinų mirtingumo priežasčių analizei.

• Aborto ir priešlaikinio gimdymo sąsajos. Abortas silpnina gimdos kaklelį, tai padidina moters riziką pagimdyti neišnešiotą kūdikį. Tarptautiniame akušerijos ir ginekologijos moksliniame žurnale paskelbtoje sisteminėje  metaanalizėje pątvirtinta, jog vienas dirbtinis abortas padidina neišnešiotų kūdikių gimimo riziką 25–27 %, kitoje studijoje teigiama, jog po dviejų ar daugiau abortų moters rizika pagimdyti neišnešiotą kūdikį padidėja 51–62 %. Priešlaikinis gimdymas kelia rimtą pavojų kūdikio sveikatai. Kūdikiai, gimę iki 37 nėštumo savaitės, turi daug mažesnę tikimybę išgyventi iki suaugystės. Išgyvenusieji turi didelę riziką susirgti rimtomis negaliomis, įskaitant cerebrinį paralyžių, intelekto sutrikimus, psichologinės raidos sutrikimus ir autizmą. 

Išsamią informaciją apie abortą, jo pasekmes moters sveikatai ir ne tik, etinį vertinimą, mokslinius ir mokslo populiarinimo straipsnius skaitykite VDU mokslinio klasterio tinklapyje bioetika.lt/abortas.

Rinktis gyvybę – geriausias kelias į sveiką gyvenimą.