D.U.K

Get A Law Consultation

Lorem ipsum dolor sit amet, consectetur adipiscing elit, sed do eiusmod tempor incididunt ut labore et dolore magna aliqua.

News & Article

Lorem ipsum dolor sit amet, consectetur adipiscing elit, sed do eiusmod tempor incididunt ut labore et dolore magna aliqua.
Koks žygio tikslas?
  • Parodyti taikų, bet tvirtą palaikymą žmogaus gyvybei nuo prasidėjimo momento ir orumui, stiprinant žmogaus gyvybės gynimo (už gyvybę) judėjimą Lietuvoje.
  • Skatinti gyvybės kultūros puoselėjimą, apimant įvaikinimą, pagalbą motinoms ir finansinę paramą šeimoms vietos, savivaldos ir nacionaliniu lygmeniu.
  • Parodyti, kad ginant žmogaus gyvybę siekiama visapusiško moterų ir vyrų palaikymo, o ne priešingai. Žmogaus gyvybė prasideda iš vyro ir moters lyčių papildomumo, todėl neįmanoma jos apginti nepadedant šeimai.
  • Paskatinti įstatymų leidėjus ieškoti sprendimų, grįstų rūpesčiu žmogaus gyvybe ir orumu, o ne ideologiniais motyvais ar finansiniais išskaičiavimais.
  • Parodyti, kad žmogaus gyvybės gynimas nėra tik religinis ar politinis klausimas. Tai esminis žmogiškumo pagrindas.

Žmogaus gyvybės gynimas nėra tik religinis ar politinis klausimas. Tai esminis žmogiškumo pagrindas.

Žygis yra:

  • taikus, išreiškiantis pagarbą negimusiai gyvybei;
  • telkiantis moteris ir vyrus, pasiryžusius saugoti pradėtą žmogaus gyvybę, bei jų šeimas;
  • sąžinės balso susibūrimas;
  • būdas pasakyti, kad net ir besikeičiančiame pasaulyje yra tiesų, kurios lieka nekintamos. Viena tokių tiesų – žmogaus gyvybė prasideda nuo prasidėjimo momento.

Žygis nėra:

  • politinės partijos renginys;
  • religinis renginys;
  • pykčio ar neapykantos mitingas;
  • protestas prieš moteris, vyrus, gydytojus ar tuos, kurie turi kitokius įsitikinimus.

Ne, tai nėra protestas. Tai yra šventė, kuri išreiškia pagarbą negimusiai gyvybei ir skatina ją saugoti ir ginti.

Šis žygis – tai solidarumo ženklas. Pirmiausia su moterimis, kurios pasirenka gimdyti net ir pačiomis sudėtingiausiomis aplinkybėmis. Taip pat su vyrais, kurie prisiima atsakomybę ne tik už vaiką, bet ir jo motiną. Solidarumo su šeima, tobuliausia vyro, moters ir vaikų bendrystės išraiška, ženklas. Taip pat – su tais, kurie taip ir neišvydo šio pasaulio šviesos.

Tai kvietimas kurti visuomenę, kurioje nė viena motina nesijaustų palikta viena – nei nėštumo metu, nei augindama vaiką. Tai kvietimas kurti visuomenę, kurioje tėčiai rastų stiprybės ir išminties  garbingai eiti atsakingu tėvystės keliu. Tai kvietimas puoselėti pradėtą žmogaus gyvybę, kurti naujas bei gerbti vaikus auginančias šeimas.

Kviečiame visus, kurie tiki, kad žmogaus gyvybę verta saugoti ir gerbti, jungtis į Žygį už gyvybę.

Rūpintis turėtume kiekvienu pradėtu vaiku tiek iki gimimo, tiek ir jam gimus.

Jau gimusių vaikų teisių apsauga yra itin didelės svarbos klausimas, kurio negalima palikti užmarštyje. Laimei, Lietuvoje yra įsteigtos tiek vyriausybinės, tiek nevyriausybinės struktūros, kurios pagal išgales rūpinasi gimusių vaikų teisių apsauga bei jų gerove.

Pradėti, bet dar negimę kūdikiai taip pat jau yra mūsų visuomenės dalis, dėl to jie turi teisę į gyvybės apsaugą ir globą. 

Rūpestis jau gimusiais neturėtų mums trukdyti rūpintis ir tais, kurie dar negimė. Užsimezgęs žmogaus embrionas jau yra žmogus, tad neteisinga pasmerkti jį mirčiai vien dėl to, kad jis dar negimė, kad jo „gyvenamoji vieta“ yra kita nei tų, kurie jau gimę. Gaila, kad ne kiekvienas pradėtas vaikas yra norimas ir laukiamas ar atsakingai ugdomas, bet tai nereiškia, jog turime teisę jų atsikratyti. Pažangi ir sveika visuomenė  rūpinasi visais savo nariais, o ypač pačiais silpniausiais.

Abortas moters sveikatai kenkia ne dėl to, kad jis yra legalus ar nelegalus, bet dėl to, kad jis nutraukia gyvybę moters įsčiose esančiam kūdikiui. Moteris patiria įvairias su abortu susijusias pasekmes, kurios skirstomos pagal pasireiškimo laiką į trumpalaikes ir ilgalaikes bei pagal poveikį fizinei ir psichinei sveikatai.

Aborto paslaugų teikėjai siekdami realizuoti laisvo ir informuoto sutikimo (LIS) sąlygą dažniausiai moteriai prieš aborto procedūrą suteikia informaciją apie trumpalaikes aborto pasekmes ir poveikį fizinei moters sveikatai, visgi gerokai rečiau arba iš viso neužsimenama apie ilgalaikį poveikį.

Ilgalaikės aborto pasekmės

  • Abortas ir moters psichinė sveikata. Moksliniai sisteminiai tyrimai rodo, kad 81% moterų, kurioms buvo atliktas abortas, patiria psichinės sveikatos problemų, 61% didelius nuotaikos svyravimus, 59% turi savižudybės minčių. Plačiau skaitykite čia: P. K. Coleman sisteminė studijoja “Abortion and mental health: quantitative synthesis”.  (877 181 dalyvė iš kurių 163 831 patyrė abortą).
  • Abortas didina moters riziką susirgti krūties vėžiu. 2013 m. atlikta metaanalizė, kurioje analizuojami  duomenys paskelbti trijose tarptautinėse  duomenų bazėse („PubMed“, „ScienceDirect“ ir „Wiley“) ir trijose Kinijos duomenų bazėse (CNKI, „WanFang“ ir „VIP“)  atskleidė, jog  44% padidėja krūties vėžio rizika moterims, kurios turėjo bent vieną dirbtinai sukeltą abortą. Patyrusioms bent du ar tris abortus santykinė krūties vėžio rizika padidėjo atitinkamai iki 76% ir 89%.
  • Po aborto padaugėja moterų mirčių. Dažnai teigiama jog abortas yra mažiau pavojingas moteriai nei gimdymas, nes gimdymo metu gali kilti įvairių komplikacijų. Nuoseklūs ilgalaikiai moksliniai tyrimai rodo, jog abortą pasidariusių moterų mirtingumas reikšmingai didesnis už gimdymą pasirinkusių moterų netgi praėjus dešimčiai metų po šio įvykio. M. Gissler su bendraautoriais išanalizavo Suomijos nacionalinio sveikatos ir gerbūvio tyrimų ir vystymo centro visų fertilaus amžiaus moterų (15–49), kurios 12 mėn. laikotarpyje iki jų mirties buvo nėščios,  mirčių priežastis nuo 1987 iki 1994 m. Su nėštumu susijęs mirtingumas buvo 41,4 atvejai 100 000 registruotų nėštumų. Mirtingumo rizika po gimdymo buvo žymiai mažesnė nei tų moterų, kurių nėštumas buvo nutrauktas. Po aborto moterų mirtingumo rizika padidėjo dėl nelaimingų atsitikimų, savižudybių ir žmogžudysčių. 
  • Šiandien reprodukcinė industrija ir abortų pramonė vienašališkai įrodinėja, jog abortas yra saugus, siekdami padidinti jo prieinamumą. Amerikos akušerių ginekologų asociacija (AAPLOG) parengė išvadas apie nekorektiškai renkamus duomenis susijusius su abortu ir motinų mirtingumu. Negalima leisti, kad politika, susijusi su dirbtiniu abortu, toliau trukdytų motinų mirtingumo priežasčių analizei.

Išsamią informaciją apie abortą, jo pasekmes moters sveikatai ir ne tik, etinį vertinimą, mokslinius ir mokslo populiarinimo straipsnius skaitykite VDU mokslinio klasterio tinklapyje bioetika.lt/abortas.

Rinktis gyvybę – geriausias kelias į sveiką gyvenimą.

  1.  

Žmogaus lytinės ląstelės nėra savarankiška gyvybė, kurią turėtume saugoti kaip atskirą unikalų žmogų. Jos neturi galios daugintis pačios, ribotai reaguoja į aplinką, neturi atskiro genetinio kodo. 

Tuo tarpu po apvaisinimo susikūręs organizmas yra žmogus, todėl turėtų būti saugomas kaip ir kiekvienas gimęs. Jis jau turi unikalų DNR kodą, savarankiškai auga, vis labiau reaguoja į supančią aplinką, vartoja per motiną jam pasiekiamus energijos išteklius.

Akivaizdu – žmogaus organizmas ankstyvoje vystymosi stadijoje yra daug sudėtingesnis nei žmogaus lytinės ląstelės iki apvaisinimo. Nepanaudotos žmogaus lytinės ląstelės suyra ir būna pakeičiamos kitomis. Tuo tarpu žmogaus vaisius milžinišku greičiu ruošiasi pilnaverčiam gyvenimui nuo pat apvaisinimo momento. Jau trečią savaitę nuo apvaisinimo momento pradeda plakti širdis – naujo žmogaus širdis.

Tiesa, nemažai žmonių pritaria legaliems abortams, didelė dalis – ypatingose situacijose (pvz.: kai moteris laukiasi kūdikio po išprievartavimo arba kai žinoma, jog vaikas bus neįgalus). 

Tačiau visuomenės nuomonė keičiasi žmonėms suprantant, kad žmogaus gyvybė prasideda nuo apvaisinimo akimirkos, o kiekvienas pradėtas žmogus turi teisę gyventi. Keisti visuomenės požiūrį į žmogaus embrioną padėjo mokslas, atskleidęs tai, kas moters įsčiose vyksta vaikui vystantis.

Lietuvoje visuomenės požiūris į abortus išsamiai tyrinėtas nebuvo, o viešai prieinamų sociologinių apklausų duomenys smarkiai skiriasi. Vieni duomenys rodo, jog 60-80% nepritaria abortų draudimui, tačiau esama apklausų, kuriose beveik 90% apklaustųjų mano, jog žmogaus gyvybė prasideda nuo apvaisinimo akimirkos ir beveik 60% mano, kad abortas turi būti daromas tik gelbstint moters gyvybę. Akivaizdu, jog Lietuvoje nėra vieningos visuomenės požiūrio į abortų legalumo klausimą.

Embrionas nėra moters kūno ar organo dalis. Biologiškai vieną individą nuo kito atskiria jų genai. Nuo pat pradėjimo akimirkos žmogaus embrionas turi kitokius genus nei jo motina, todėl negalime sakyti, kad tai moters kūno dalis (kaip koja, ranka, galva ir t.t.) arba tas pats organizmas. Dėl to embrionas yra unikalus ir atskiras žmogus, kuris, nors ir priklausomas nuo motinos, nuosekliai vystosi pats.

 

Biologiniai argumentai, įrodantys, jog žmogaus embrionas yra atskiras, savarankiškas gyvas organizmas:

  • embrionas yra atskira biologinė sistema;
  • genetiškai skiriasi nuo savo tėvų;
  • turi visą genetinę informaciją, būtiną vystytis iki suaugusio žmogaus;
  • vadovauja savo augimui ir vystymuisi;
  • aktyviai ir tikslingai (ne chaotiškai) vystosi (bet nėra vystomas) galutinio

subrendimo link.

(Šaltinis Andrius Narbekovas, Birutė Obelenienė, Jonas Juškevičius ir kt. Medicina, etika ir teisė apie žmogų iki gimimo. Monografija. Kanas, VDU, 2012, p. 143).

 

Klaidinga nuomonė – embrionas yra moters kūno dalis – dažniausiai argumentuojama tuo, jog savarankiškai embrionas negali išgyventi. Tačiau senas, sergantis  žmogus, turintis judėjimo, psichinę ar kitą negalią taip pat negali išgyventi savarankiškai. Tačiau visuomenė tokio senolio nelaiko jį prižiūrinčio asmens kūno dalimi, nors nuo slaugančio asmens jis yra priklausomas visiškai ir savarankiškai neišgyventų.

Pradėjimo akimirką, kai spermatozoidas apvaisina kiaušialąstę, susidaro naujas organizmas, turintis unikalų chromosomų rinkinį, kraujo grupę. Jau pirmoje užsimezgusio vaisiaus ląstelėje yra visas genų rinkinys, turintis informaciją apie būsimą žmogaus kūną, jo sugebėjimus ar sveikatą. Nuo tos akimirkos žmogaus embrionas nuosekliai vystosi ir bręsta, kol tampa suaugusiu žmogumi. Nėra jokio kito momento žmogaus vystymosi procese, kuris aiškiai parodytų, jog prieš tai buvo ne žmogus, o po to jau yra žmogus. Tad žmogaus embrionas, nuo pat apvaisinimo akimirkos yra potencialiai žmogus.

 

Laikotarpis iki žmogaus gimimo vadinamas prenataliniu: nuo zigotos susidarymo iki 8-os savaitės žmogus vadinamas embrionu, nuo 8-os savaitės iki gimimo – vaisiumi. Galima padalyti žmogaus gyvenimą į įvairius tarpsnius, bet negalima padalyti į dalis paties žmogaus. Konkretus žmogus išlieka tuo pačiu žmogumi nuo prasidėjimo (apvaisinimo) momento iki mirties. Jis/ji negali tapti kitu žmogumi. Žmogus per visą savo žemiškąjį gyvenimą vystosi ir tobulėja: skiriasi dydžiu, svoriu, įgyja įvairių gebėjimų ir įpročių, tačiau kaip konkretus žmogus išlieka nedalomas

Kiekvienas mūsų vystymosi etapas vadinamas skirtingai. Kai gimstame, esame naujagimiai, vėliau vaikai, paaugliai, dar vėliau sulaukiame senatvės. Embrionas ar vaisius taip pat yra žodžiai, kuriais apibūdinami tam tikri žmogaus vystymosi etapai. Tad žmogaus embrionas nėra tiesiog ląstelių gniužulas, o žmogus tam tikroje, ankstyvoje vystymosi stadijoje.