Nors šiuolaikinis mokslas nepalieka abejonių, kad žmogaus gyvybė prasideda apvaisinimo momentu, tačiau vaikų iki gimimo žmogiškas orumas dažnai ignoruojamas bei pamirštama net pamatinė žmogaus teisė – teisė į gyvybę. Tai pasireiškia pradėtų kūdikių gyvybių nutraukimu dar jiems negimus ir psichine bei fizine žala jų motinoms: Lietuvoje 2018 m. vien oficialiais duomenimis buvo atlikta 3590 abortų.


Tai didžiulė netektis ne tik mamai, tėčiui, bet ir visai Lietuvai. Galbūt ta pradėta gyvybė, kuri dėl aborto neišvydo šio nuostabaus pasaulio - galėjo būti mūsų šalies talentas, mokslininkas, išradėjęs, puikus gydytojas, daugiavaikės šeimos tėvas ir kt.  Kiekvienais metais netenkame tūkstančių rankų, kurios kurtų ir statytų geresnę Lietuvą. Kviečiame kartu mažinti šių aukų skaičių.


Neretai moteris svarsto apie abortą, nes tuo metu nesulaukia reikiamos pagalbos, sunkumų akivaizdoje ją apleidžia artimieji, ji jaučiasi vieniša ir visas apsisprendimo svoris gula ant jos pečių.


Reikia pagalbos?
Mes sakome – pagalba yra: psichologinė, medicininė, teisinė ir materialinė, svarbiausia, kad vaiko gyvybė ir moters teisė į motinystę, tėčio  į tėvystę būtų iišsaugota. Padėsime priimti tą sprendimą, dėl kurio vėliau neteks gailėtis.


Kai renkamės tarp gyvenimo ir mirties, augančio vaiko ir netekties, tarp motinystės ir vienatvės – PASIRINKIME GYVYBĘ


Renkuosi gyvybę – tai pilietinė akcija. Jos tikslai: 


išsaugoti gyvybes, šviečiant ir ugdant visuomenę,
padėti moterims, kurios patyrė abortą arba svarsto apie jį,
telkti bendruomenę, neabejingą žmogaus gyvybės apsaugai. 

jei manai, kad kiekvienas pradėtas žmogus turi teisę gimti ir gyventi,


jei nori padėti moterims, kurios laukiasi kūdikių, bet patiria įvairių sunkumų ir dėl to svarsto apie abortą,


jei nori būti kartu su tais, kurie neabejingi žmogaus gyvybės apsaugai,

jei nori diskutuoti, palaikyti, išsakyti savo nuomonę apie žmogaus gyvybę ir jos apsaugą,



PRISIJUNK:


Akcija „Renkuosi gyvybę“ 2019.


Uždekime žvakutę už kiekvieną negimusį vaiką. Už gyvybę iki ir po gimimo.


2019.10.30 (trečiadienį), 19:00 liepsnelės už negimusius vaikus 

įsižiebs Vilniuje, Katedros aikštėje.


Kaip dalyvauti?


○ Vilniuje susitikime Katedros aikštėje. Sudėsime iš mūsų žvakučių piešinį ant aikštės ir įamžinsime iš dangaus;

○ Kviečiame prisijungti kitus miestus, miestelius — bendruomenes, organizacijas, šeimas savo iniciatyva. Informuokite mus apie savo norą rengti akciją savo mieste info@laisvavisuomene.lt, gaukite daugiau akcijos gairių informacijos telefonu +370 614 01479

○ Fotografuok akciją ir dalinkis su savo draugais – hashtag #renkuosigyvybe; 

○ Prisijunk ir sek naujienas Facebook grupėje „Renkuosi gyvybę“.  


Akcija kituose miestuose:

Rietavas - Rietavo savivaldybė. Organizuoja Rietavo socialinių paslaugų centras

(tel.: +370 448 68210)

Klaipėda - Klaipėdos šv. Juozapo Darbininko parapija

Jurbarkas - Jurbarko dekanato šeimos centras

Trakai - Trakų parapijos bendruomenė

Telšiai - Telšių ateitininkai

Tauragė - Tauragės Katalikių Moterų Draugija

Panevėžys - Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros parapija


Akcijos iniciatorius:

VšĮ "Laisvos visuomenės institutas" 


Organizatoriai:

Kolumbo riteriai 

VŠĮ "Krizinio nėštumo centras"

Šv. Tomo Moro politologų klubas 

Ateitininkai


Partneriai:

Santuokos ir šeimos studijų centras, VDU

Katalikiškas mėnraštis šeimai "Artuma"

Jaunimo lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programa "Pažink save"

Nacionalinė Šeimų ir Tėvų asociacija

VšĮ "Krikščioniškieji Gimdymo Namai

VšĮ "Šeimos institutas"

Asociacija "Sąjunga Vardan šeimos"

VšĮ "Gyvenimo ir tikėjimo institutas"

Pasaulio gydytojų federacijos "Už žmogaus gyvybę" Lietuvos asociacija

Lietuvos asociacija Jaunimo sambūris "Pro Patria"

Ateitininkų medicinos studentų korporacija "Gaja"





Akcijos informaciniai partneriai: 


Krikščioniškasis interneto dienraštis "Bernardinai.lt"

VŠĮ "Marijos radijas"

VŠĮ "Aštuntoji diena"

VŠĮ "Ateities leidybos centras"



Atsisiųskite akcijos plakatą PDF


NAUJIENOS


Nausėdienė apsilankė akcijoje „Renkuosi gyvybę“: norėčiau perduoti iš savo širdies visas jėgas

Prezidento žmona Diana Nausėdienė apsilankė akcijoje „Renkuosi gyvybę“. Artėjant Vėlinėms Laisvos visuomenės instituto sukviesti vilniečiai ir miesto svečiai iš degančių ...

T. Bružaitė ir Z. Tomilinienė. Akcija „Renkuosi gyvybę“ kviečia „uždegti“ visą Lietuvą

Šiemet, kaip ir pernai, spalio 30-ąją, 19 val., Vilniuje, Kaune bei kitose Lietuvos vietose vyks socialinė akcija „Renkuosi gyvybę“. Bus ...

Aukso gysla. Birutė Naujūnaitė

Skelbiame tekstus iš anksčiau leistų žurnalo „Už gyvybę“ numerių. Šis straipsnis – iš žurnalo nr.13 (2003m.). *** Į Lietuvos švietimo ...


Pamėkite mus Facebook'e


Facebook Pagelike Widget


ATVIRAI


Jauna mama

Pokalbis su laiminga jauna mama Raminta – apie jaunos moters pasirinkimą gimdyti – neatsižvelgiant į tai, ką sako kiti. Norite ...

Atviros širdys

Krizinio nėštumo centro Vilniuje įkūrėja Zita ir visuomenininkas Tomas – trijų vaikų tėvai – apie tai, kada yra geriausias laikas ...

Ką giname?

Dalia Michelevičiūtė – tvirtai apie mus supančią mirties kultūrą bei tai, kodėl verta būti už gyvybę. Penktoji serija. www.gyvybe.lt Norite ...
Loading...


SKAIČIAI


Pasaulyje kas trečias pradėtas vaikas abortuojamas

Lietuvoje kas šeštas pradėtas vaikas abortuojamas



AR TIKRAI?


Šiandien net gi nelegalūs abortai atliekami gydytojų kabinetuose, laikantis visų medicininei procedūrai taikomų reikalavimų. Abortas moters sveikatai kenkia ne dėl to, kad jis yra nelegalus, bet dėl to, kad jis nutraukia gyvybę moters įsčiose esančiam jos kūdikiui. Nesvarbu ar abortas yra legalus ar ne, moteris vis tiek patiria psichologinę traumą. Tai įrodo gausūs tyrėjų surinkti faktai.

Abortas aiškiai pakenkia moterų psichiniam stabilumui: 60% moterų po aborto labai rimtai galvojo apie savižudybę, 28% mėgino tai padaryti, o pusė mėginusių nusižudyti moterų tai padaryti bandė du ar daugiau kartų. 44% visų ištirtų moterų po aborto 8 savaites skundėsi įvairiais nervų sistemos sutrikimais, 36% sutriko miegas, 31% graužėsi dėl savo apsisprendimo daryti abortą, 11% buvo paskirti psichotropiniai vaistai. Kanadoje atlikta studija parodė, kad per 5 metus 25% abortą patyrusių moterų lankėsi pas psichiatrą, tuo tarpu kontrolinėje grupėje tokių moterų buvo tik 3%. Pakartotinė aborto procedūra taip pat kelią grėsmę vėlesniems nėštumams, nes pakyla priešlaikinio gimdymo tikimybė, kaip ir tikimybė susirgti krūties vėžiu.

Kartais teigiama, jog pasidaryti abortą statistiškai yra mažiau pavojinga negu gimdyti, nes gimdymo metu gali kilti įvairių komplikacijų. Nuoseklūs ilgalaikiai moksliniai tyrimai rodo, jog abortą pasidariusių moterų mirtingumas reikšmingai didesnis už gimdymą pasirinkusių moterų mirtingumą netgi praėjus dešimčiai metų po to įvykio. Rinktis gyvybę – geriausias kelias į sveiką gyvenimą.

Rūpintis turėtume kiekvienu pradėtu vaiku tiek iki gimimo, tiek ir jam gimus.

Jau gimusių vaikų teisių apsauga yra itin didelės svarbos klausimas, kurio negalima palikti užmarštyje. Laimei, Lietuvoje yra įsteigtos tiek vyriausybinės, tiek nevyriausybinės struktūros, kurios pagal išgales rūpinasi gimusių vaikų teisių apsauga bei jų gerove.

Pradėti, bet dar negimę kūdikiai taip pat jau yra mūsų visuomenės dalis, dėl to jie turi teisę į apsaugą ir globą. Rūpestis jau gimusiais neturėtų mums trukdyti rūpintis ir tais, kurei dar negimė. Užsimezgęs žmogaus embrionas jau yra žmogus, tad neteisinga pasmerkti jį mirčiai vien dėl to, kad jis dar negimė, kad jo „gyvenamoji vieta“ yra kita nei tų, kurie jau gimę. Gaila, kad ne kiekvienas pradėtas vaikas yra norimas ir laukiamas, bet tai nereiškia, jog turime teisę jų atsikratyti. Pažangi ir sveika visuomenė  rūpinasi visais savo nariais, o ypač pačiais silpniausiais.

Žmogaus lytinės ląstelės nėra savarankiška gyvybė, kurią turėtume saugoti kaip atskirą unikalų žmogų. Jos neturi galios daugintis pačios, ribotai reaguoja į aplinką, neturi atskiro genetinio kodo. Tuo tarpu išsyk po apvaisinimo susikūręs organizmas yra žmogus, todėl turėtų būti saugomas kaip ir kiekvienas gimęs. Jis jau turi unikalų DNR kodą, savarankiškai auga, vis labiau reaguoja į supančią aplinką, vartoja per motiną jam pasiekiamus energijos išteklius.

Akivaizdu – žmogaus organizmas ankstyvojoje vystymosi stadijoje yra daug sudėtingesnis nei žmogaus lytinės ląstelės iki apvaisinimo. Nepanaudotos žmogaus lytinės ląstelės suyra ir būna pakeičiamos kitomis. Tuo tarpu žmogaus vaisius milžinišku greičiu ruošiasi pilnaverčiam gyvenimui nuo pat apvaisinimo momento. Jau ketvirtos nėštumo savaitės pradžioje pradeda plakti širdis – naujo žmogaus širdis.

Embrionas nėra moters kūno dalis. Biologiškai vieną individą nuo kito atskiria jų genai. Nuo pat pradėjimo akimirkos žmogaus embrionas turi kitokius genus nei jo motina, todėl negalime sakyti, kad tai moters kūno dalis arba tas pats organizmas. Dėl to embrionas yra unikalus ir atskiras žmogus, kuris, nors ir priklausomas nuo motinos, nuosekliai vystosi pats.

Tiesa, jog nemažai žmonių pritaria legaliems abortams, didelė dalis – ypatingose situacijose (pvz.: kai moteris laukiasi kūdikio po išprievartavimo arba kai žinoma, jog vaikas bus neįgalus). Tačiau visuomenės nuomonė keičiasi žmonėms suprantant, kad žmogaus gyvybė prasideda nuo apvaisinimo akimirkos, o kiekvienas pradėtas žmogus turi teisę gyventi. Keisti visuomenės požiūrį į žmogaus embrioną padėjo mokslas, atskleidęs tai, kas moters įsčiose vyksta vaikui vystantis.

Lietuvoje visuomenės požiūris į abortus išsamiai tyrinėtas nebuvo, o viešai prieinamų sociologinių apklausų duomenys smarkiai skiriasi. Vieni duomenys rodo, jog 60-80% nepritaria abortų draudimui, tačiau esama apklausų, kuriose beveik 90% apklaustųjų mano, jog žmogaus gyvybė prasideda nuo apvaisinimo akimirkos ir beveik 60% mano, kad abortas turi būti daromas tik gelbstint moters gyvybę. Akivaizdu, jog Lietuvoje nėra vieningos visuomenės požiūrio į abortų legalumo klausimą.visuomenės požiūrio į abortų legalumo klausimą.

Pradėjimo akimirką, kai spermatozoidas apvaisina kiaušialąstę, susidaro naujas organizmas, turintis unikalų chromosomų rinkinį, kraujo grupę. Jau pirmoje užsimezgusio vaisiaus ląstelėje yra visas genų rinkinys, turintis informaciją apie būsimą žmogaus kūną, jo sugebėjimus ar sveikatą. Nuo tos akimirkos žmogaus embrionas nuosekliai vystosi ir bręsta, kol tampa suaugusiu žmogumi. Nėra jokio kito momento žmogaus vystymosi procese, kuris aiškiai parodytų, jog prieš tai buvo ne žmogus, o po to jau yra žmogus. Tad žmogaus embrionas, nuo pat apvaisinimo akimirkos yra žmogus, turintis potencialą, o ne potenciaus žmogus.

Kiekvienas mūsų vystymosi etapas vadinamas skirtingai. Kai gimstame, esame naujagimiai, vėliau vaikai, paaugliai, dar vėliau sulaukiame senatvės. Embrionas ar vaisius taip pat yra žodžiai, kuriais apibūdinami tam tikri žmogaus vystymosi etapai. Tad žmogaus embrionas nėra tiesiog ląstelių gniužulas, o žmogus tam tikroje, ankstyvojoje vystymosi stadijoje.


KĄ DARYTI?


Ieškai pagalbos ?

Nori padėti?

Krizinio nėštumo centras Vilniuje

8 60 35 77 26, 8 60 35 79 12, neplanuotasnestumas@gmail.com

 

Krizinio nėštumo centras Kaune

Vilniaus g. 29, 8 37 321122; 8 37 323340

 

Rachelės vynuogyno programa (moterims, patyrusioms abortą)

86 75 75 372, racheles.vynuogynas@gmail.com
Psichologinės paramos ir konsultavimo centras (nemokama psichologinė pagalba krizinio nėštumo atveju). Tel.: 861424933, Laisvės al. 38C, Kaunas

 

 

Pagalbos telefonai

 

 

„Jaunimo linija“ – 8 800 28888.  Darbo laikas: visą parą. Emocinę paramą teikia: savanoriai.

„Vilties linija“ – 116 123.  Darbo laikas: visą parą. Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai.

 

„Pagalbos moterims linija“ – 8 800 66366. Darbo laikas: 10.00-21.00 darbo dienomis. Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai.

„ЛИНИЯ ДОВЕРИЯ“ – 8 800 77277. Darbo laikas: 16.00-20.00 darbo dienomis. Emocinę paramą teikia: savanoriai-moksleiviai. Parama teikiama rusų kalba. Linija skirta paaugliams ir jaunimui.

Krizinio nėštumo centras Vilniuje

8 60 35 77 26, 8 60 35 79 12, rašyti el. paštu: neplanuotasnestumas@gmail.com

 

Krizinio nėštumo centras Kaune

Vilniaus g. 29, 8 37 321122; 8 37 323340

 

Kauno krikščioniškieji gimdymo namai – motinystės centras
Miško g. 27, 8 698 44837; info@gimdymas.lt

 

Vilniaus Globos namai,

Odminių g. 12. 85212 1653.

 

Motinos ir vaiko pensionas, Vilnius

Vytenio 45. 8-5-2332508

 

“Kartų” namai Kaunas

8 37 268240; 8 37 263536

 

Psichologinės paramos ir konsultavimo centras (nemokama psichologinė pagalba krizinio nėštumo atveju). Tel.: 861424933, Laisvės al. 38C, Kaunas

 

 

Pagalbos telefonai

„Jaunimo linija“ – 8 800 28888.  Darbo laikas: visą parą. Emocinę paramą teikia: savanoriai.

„Vilties linija“ – 116 123.  Darbo laikas: visą parą. Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai.

 

Pagalbos moterims linija“ – 8 800 66366. Darbo laikas: 10.00-21.00 darbo dienomis. Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai.

 

„ЛИНИЯ ДОВЕРИЯ“ – 8 800 77277. Darbo laikas: 16.00-20.00 darbo dienomis. Emocinę paramą teikia: savanoriai-moksleiviai. Parama teikiama rusų kalba. Linija skirta paaugliams ir jaunimui.

Krizinio nėštumo centras Vilniuje

8 60 35 77 26, 8 60 35 79 12, neplanuotasnestumas@gmail.com

 

 

Krizinio nėštumo centras Kaune

Vilniaus g. 29, 8 37 321122; 8 37 323340

Rachelės vynuogyno programa (moterims, patyrusioms abortą)

86 75 75 372, racheles.vynuogynas@gmail.com

 

Vilniaus Globos namai,

Odminių g. 12. 85212 1653.

 

Motinos ir vaiko pensionas, Vilnius

Vytenio 45. 8-5-2332508

 

“Kartų” namai Kaunas

8 37 268240; 8 37 263536

Všį. Laisvos visuomenės institutas

Pilies g. 8, Vilnius

J.a.kodas: 303081003

 

Sąskaitos nr.: LT417300010135577285

Bankas: Swedbank, AB

Banko Kodas: 73000

SWIFT Kodas: HABALT22

Mūsų draugai

Projekto iniciatorius – Laisvos visuomenės institutas. Mūsų adresas: M.K.Paco 4, Vilnius. 


Rašykite mums: info@laisvavisuomene.lt +370 614 01479

Sukurta ketux.lt