„Žygis už gyvybę 2026“ glaustai

24 rugpjūčio, 2026
12:56 am

MISIJA

Žygiuojame už žmogaus gyvybę. Už negimusius ir nematomus. Už motinas, kurių stiprybė bei rūpestis dažnai lieka nepastebimi. Už tėčius, kurių palaikymas ypatingai svarbus jų kūdikių motinoms ir augantiems vaikams. Už senelius, kurių išmintinga patirtis ir pagalba reikalinga kiekvienai jaunai šeimai. Už ateitį, kuri gerbia žmogaus gyvybę bei orumą nuo jos prasidėjimo iki natūralios mirties. Už mokslą, kuris tarnauja kūrybai ir gyvenimui, o ne naikinimui. Kiekviena gyvybė, kad ir kokia maža atrodytų, verta priėmimo ir palydėjimo su meile.

VIZIJA

Mes siekiame visuomenės, kurioje vyrautų įsišaknijusi gyvybės kultūra. Siekiame visuomenės, kurioje kiekviena motina yra gerbiama, palaikoma ir atjaučiama, kiekvienas tėvas drąsinamas prisiimti atsakomybę ir didžiuotis savo tėvyste, o gyvybė vertinama dėl savo prigimtinio orumo. Siekiame visuomenės, kurioje kiekvienas vaikas priimamas su dėkingumu kaip dovana, sutuoktiniai skatinami susilaukti vaikų, motina ir tėtis palaikomi ne tik nėštumo, bet ir vaiko auginimo laikotarpiu.

TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Parodyti taikų, bet tvirtą palaikymą žmogaus gyvybei ir jos prigimtiniam orumui, stiprinant žmogaus gyvybės gynimo (už gyvybę) judėjimą Lietuvoje.
Skatinti gyvybės kultūros puoselėjimą, pasireiškiantį pagarba negimusiai gyvybei, pagalba šeimoms krizinio nėštumo ir nevaisingumo situacijose, finansine parama auginant vaikus vietos, savivaldos ir nacionaliniu lygmeniu.
Parodyti, kad ginant žmogaus gyvybę siekiama visapusiško moterų ir vyrų palaikymo, o ne priešingai. Žmogaus gyvybė kyla iš vyro ir moters lyčių papildomumo, todėl neįmanoma jos apginti, jei nėra pripažįstamas abipusis lyčių indėlis ir bendra tėvo ir motinos atsakomybė už naujos gyvybės atsiradimą ir puoselėjimą.
Paskatinti įstatymų leidėjus ieškoti sprendimų, grįstų rūpesčiu žmogaus gyvybe ir orumu, o ne ideologiniais motyvais, finansiniais išskaičiavimais ar vartotojiška logika.
Parodyti, kad žmogaus gyvybės gynimas nėra tik religinis ar politinis klausimas. Tai egzistencinis pagrindas, ant kurio laikosi Vakarų civilizacija.

KONTEKSTAS

Kasmet dėl abortų Lietuvoje prarandama tūkstančiai pradėtų žmogaus gyvybių. Tai didžiulė netektis ne tik mamai, tėčiui, bet ir visai Lietuvai. Toji pradėta gyvybė, kuri dėl nėštumo nutraukimo neišvydo šio pasaulio šviesos, galėjo būti mūsų šalies talentas: mokslininkas (-ė), išradėjas (-a), puikus gydytojas (-a), daugiavaikės šeimos tėvas ar motina. Negimusios gyvybės – tai tūkstančiai rankų, galėjusių kurti ir statyti geresnę Lietuvą!

Matome, jog Lietuva išgyvena demografinę žiemą. Tokioje situacijoje, kai mūsų mažai tautai gresia išnykimas, yra svarbi kiekviena gyvybė. Šiame kontekste kontraversiškai atrodo LR Seimo siekis dar labiau skatinti abortų atlikimą juos apmokant iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, nepriklausomai nuo to, ar abortas atliekamas dėl objektyvių medicininių indikacijų (kai būtina apsaugoti moters sveikatą ir gyvybę, nustačius rimtas vaisiaus patologijas), ar „šeimos planavimo“ tikslais, nesusijusiais su sveikatos apsauga.

Vaikai yra mūsų tėvynės ateitis. Faktas, kad Lietuvoje gimsta mažiau vaikų negu miršta žmonių, kelia grėsmę ir nacionaliniam saugumui. Ypač šiuo metu, karo grėsmės akivaizdoje. Tokia grėsmė minima ir Nacionalinėje Saugumo Strategijoje (14.11 p.), o demografinės būklės gerinimas yra vienas šios Strategijos uždavinių (18.17 p.).

Reprodukcinės sveikatos įstatymu siekiama normalizuoti abortą kaip tinkamą ir moralią šeimos planavimo priemonę, padidinti jo prieinamumą, įskaitant ir abortų procedūras nuotoliniu būdu (per telemediciną). Taip paneigiamas vaikų iki gimimo žmogiškasis orumas bei paminama pamatinė žmogaus teisė – teisė į gyvybę.

Iš kitos pusės, stebime vis didesnį žmogaus gyvybės instrumentalizacijos pavojų. Liberalizuojant pagalbinį apvaisinimą kyla rizika vaiką paversti priemone tikslui pasiekti, neatsižvelgiant į prigimtinę jo teisę augti šeimoje, pažinti tėvą ir motiną bei turėti su jais artimą ryšį. Pagalbinio apvaisinimo paslaugų įteisinimas itin plačiam, šeimos ryšiais nesusijusių asmenų ratui skatina vaisingumo klinikų komercinį augimą, kur genetinė medžiaga ir vaikas tampa rinkos objektais. Bendrojo gėrio principų neatitinka tokia valstybės politika, kuria iš anksto užprogramuojama betėvystė, tėvas laikomas nereikalingu, lengvai pakeičiamu. Taip devalvuojama tėvystė ir iškreipiama jos prasmė.

Lietuvos Respublikos Seime svarstomas Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektas, kuris 2025 m. gegužės 13 d., dviejų balsų persvara, praėjo įstatymo pateikimo stadiją. Šiemet klausimas yra svarstomas komitetuose. Nors šis įstatymo projektas pristatomas kaip moderni sveikatos priežiūros reguliavimo priemonė, iš tiesų juo siekiama normalizuoti abortą kaip tinkamą ir moralią šeimos planavimo priemonę, paneigiant vaikų iki gimimo žmogiškąjį orumą ir teisę į gyvybę. Remiantis šiuo įstatymu, visais atvejais abortai Lietuvoje būtų finansuojami Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, nepriklausomai nuo to, ar abortas atliekamas dėl objektyvių medicininių indikacijų, ar „šeimos planavimo“ tikslais, nesusijusiais su sveikatos apsauga.

Tautos stiprybė yra jos piliečių moralė ir sąžinė. Kai įstatymai tolsta nuo žmogiškųjų vertybių, kai pagarba gyvybei keičiama nauda ir išskaičiavimu, prarandame visa ko pagrindą ir galiausiai pametame patys save. Šv. Jonas Paulius II yra sakęs: „Kiekvienas žmogus yra brangesnis už viso pasaulio auksą“. Mes tikime, kad kiekviena gyvybė yra svarbi, o motinos įsčios – saugiausia vieta kūdikiui.

KAM SKIRTAS ŠIS ŽYGIS?

Šis žygis – kvietimas apmąstyti, kas yra žmogaus gyvybė ir kokią vietą ji užima mūsų sąmonėje, visuomenėje ir sprendimuose. Nors daugelis mūsų remiasi krikščioniška pasaulėžiūra, tačiau gyvybės tema yra universali – ji jungia tiek tikinčius, tiek netikinčius. Tai – žmogiškojo orumo klausimas, nepriklausomas nuo religinių ar filosofinių įsitikinimų.

Kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo jo vystymosi stadijos ar gyvenimo aplinkybių, yra vertingas. Ginti gyvybę reiškia ginti žmogų, ginti šeimą. Tai kvietimas visuomenei būti atviresnei silpnesniesiems, atsigręžti į pažeidžiamiausius – tuos, kurių balsas dar negirdimas.

Šis žygis – tai solidarumo ženklas. Pirmiausia su moterimis, kurios pasirenka gimdyti net ir pačiomis sudėtingiausiomis aplinkybėmis. Taip pat su vyrais, kurie prisiima atsakomybę ne tik už vaiką, bet ir jo motiną. Solidarumo su šeima, tobuliausia vyro, moters ir vaikų bendrystės išraiška, ženklas. Taip pat – su tais, kurie taip ir neišvydo šio pasaulio šviesos.

Tai kvietimas kurti visuomenę, kurioje nė viena motina nesijaustų palikta viena – nei nėštumo metu, nei augindama vaiką. Tai kvietimas kurti visuomenę, kurioje tėčiai rastų stiprybės ir išminties garbingai eiti atsakingu tėvystės keliu. Tai kvietimas puoselėti pradėtą žmogaus gyvybę, kurti naujas bei gerbti vaikus auginančias šeimas.

Ne teisti, o palaikyti. Ne primesti sprendimus, bet padėti laisvai, su meile, atsakomybe ir pagarba rinktis gėrį.

Tikime, kad žmogaus gyvybė – ne problema, kurią reikia „išspręsti“, o dovana, kurią būtina saugoti. Net jeigu toji dovana neišvysta pasaulio šviesos, ji verta mūsų pagarbos ir oraus atsisveikinimo.

Taigi šis žygis skirtas visiems, kurie tiki, kad žmogaus gyvybę verta saugoti ir gerbti.

KOMUNIKACIJA

Mūsų kalba bus pagarbi ir empatiška. Nebijome sakyti tiesos, tačiau tai darysime su meile, o ne šūksniais ar smurtu.

Mes suprantame, kad nėštumas gali būti sudėtingas ir kupinas iššūkių. Mūsų atsakas – atjauta ir palaikymas. Rūpestinga ir humaniška visuomenė didžiuojasi, puoselėja ir visomis išgalėmis palaiko motinystės, tėvystės pasirinkimus, brangina kiekvieną žmogaus gyvybę.

Mes nesmerkiame tų, kurie pasirinko kitokį kelią. Mes žygiuojame tam, kad atvirai, tvirtai ir atsakingai pareikštume, jog įmanomas kitas – gyvybės kultūrą puoselėjantis kelias.

Svarbiausios frazės: „Nestabdykime plakančios širdies“, „Kiekviena gyvybė svarbi“, „Už motinas, tėvus ir už vaikus – visi atsakome vieni už kitus“, „Ne abortų Lietuvai reikia, o drąsos ir atsakomybės“, „Už santuoką ir šeimą – tobuliausią motinos, vyro ir vaikų meilės išraišką“.

Mes žygiuojame, nes tylėjimas nėra neutralus.
Mes žygiuojame, nes mūsų, mūsų vaikų ir Lietuvos ateitis nusipelno geresnių įstatymų nei tie, kurie gyvybę traktuoja kaip pasirinkimą, o ne kaip dovaną.
Mes žygiuojame, nes motinos įsčios ir tėčio rūpestis turėtų būti saugiausia vieta pasaulyje.

Daugiau informacijos rasite čia: https://gyvybe.lt/koncepcija/

Rugsėjo 26-ąją Vilnius taps gyvybės sostine – į „Žygį už gyvybę 2026“ kviečiama visa Lietuva

Yra vertybių, dėl kurių verta pakilti nuo sofų, atidėti kitus darbus, susitelkti ir kalbėti garsiai. Viena jų – žmogaus gyvybė.

2026 m. rugsėjo 26 d., šeštadienį, Vilniaus centre vyks „Žygis už gyvybę 2026“ – taikus visuomenės solidarumo renginys, kviečiantis susiburti visus, kuriems brangi žmogaus gyvybė nuo prasidėjimo iki natūralios mirties, motinystė, tėvystė, šeima ir kiekvieno žmogaus prigimtinis orumas.

Organizatoriai tikisi, kad šią dieną sostinėje susitiks žmonės iš įvairių Lietuvos miestų, taip pat svečiai iš užsienio – šeimos su vaikais, jaunimas, seneliai, bendruomenės, medikai, pedagogai, visuomenininkai ir visi geros valios žmonės, kuriems rūpi, kokią visuomenę kuriame ateinančioms kartoms.

Tai diena, kai norime būti ne PRIEŠ kažką, o UŽ – už žmogų, už mamą ir tėtį, už vaiką ir šeimą, už tuos, kurie patys negali apsiginti, už visuomenę, kurioje žmogus nėra paliekamas vienas.

„Šis žygis nėra protestas prieš žmones ar jų įsitikinimus. Juo siekiama ne skaldyti, bet vienyti, ne smerkti, o parodyti, kad į sudėtingas gyvenimo situacijas galima atsakyti pagalba, solidarumu ir atsakomybe. Kiekviena gyvybė yra svarbi, o stipri visuomenė prasideda nuo rūpesčio pačiais pažeidžiamiausiais“, – pabrėžia organizatoriai.

Žygis – daugiau nei eisena Vilniaus gatvėmis

„Žygis už gyvybę“ prasidės 12.30 val. prie Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos. Iš čia dalyviai su Lietuvos trispalvėmis bei kita renginio atributika Gedimino prospektu žygiuos iki Katedros aikštės.

Katedros aikštėje jų lauks šventinė programa – muzikiniai pasirodymai, šeimų liudijimai, įvairių gyvenimo patirčių ir profesinių sričių atstovų pasisakymai. Tylos minute bus pagerbti vaikai, neišvydę šio pasaulio šviesos, kartu išreiškiant solidarumą su jų netektį išgyvenusiais tėvais.

Renginio metu taip pat veiks organizacijų informacinė mugė, vaikų kūrybinė ir edukacinė erdvė bei kitos bendrystei skirtos veiklos.

Gyvybės kultūra prasideda nuo rūpesčio žmogumi

Viena svarbiausių „Žygio už gyvybę“ žinučių – gyvybės kultūros puoselėjimas neatsiejamas nuo realios pagalbos žmogui.

Nė viena besilaukianti moteris, susidūrusi su baime, nežinomybe, liga, finansiniais sunkumais ar kitais iššūkiais, neturėtų likti viena. Motinystei reikia ne abejingumo, bet supratimo ir palaikymo.

Tačiau nauja gyvybė nėra vien moters atsakomybė. Žygis kalba ir apie tėvystės svarbą – vyro buvimą, atsakomybę ir palaikymą motinai bei augančiam vaikui. Taip pat apie senelius, kurių patirtis, rūpestis ir išmintis stiprina jaunas šeimas.

Žmogaus gyvybė ir orumas nepriklauso nuo amžiaus, sveikatos, savarankiškumo ar socialinės padėties. Todėl gyvybės kultūra apima visą žmogaus gyvenimo kelią – nuo prasidėjimo iki natūralios mirties: negimusį vaiką ir jo motiną, šeimą, žmogų su negalia ar sunkia liga, senstantį žmogų ir tą, kuriam gyvenimo pabaigoje reikia paliatyviosios pagalbos, artumo ir pagarbos.

Kodėl svarbu susitikti?

Šių metų žygis vyks Lietuvai diskutuojant apie žmogaus gyvybei ir prigimtiniam orumui reikšmingus teisėkūros klausimus, tarp jų – Reprodukcinės sveikatos ir Pagalbinio apvaisinimo įstatymų projektus.

Kartu šalis susiduria su ilgalaikiais demografiniais iššūkiais – mažėjančiu gimstamumu ir visuomenės senėjimu. Tai skatina klausti, ką galime ir turime padaryti, kad šeimos drąsiau kurtųsi ir susilauktų vaikų, kad motinystė ir tėvystė būtų labiau vertinamos, o pagalba šeimoms būtų ne tik deklaruojama, bet ir realiai suteikiama.

„Žygis už gyvybę“ kviečia kalbėti ne tik apie problemas, bet ir apie viltį, ateitį ir mūsų pačių atsakomybę. Apie Lietuvą, kurioje šeima žino, kad neliks viena. Kurioje mokslas ir medicina pirmiausia tarnauja žmogui. Kurioje visuomenės stiprybė matuojama tuo, kaip ji elgiasi su pačiais mažiausiais, silpniausiais ir labiausiai nuo kitų priklausomais žmonėmis.

Rugsėjo 26-ąją – Vilnius gyvybės sostinė

Vieno žmogaus balsas kartais gali atrodyti tylus. Tačiau kai greta žengia šeimos su vaikais, jauni žmonės, mamos, tėčiai, seneliai, gydytojai, mokytojai, įvairių profesijų atstovai ir bendruomenių nariai, gimsta kai kas daugiau nei minia – gimsta visuomenės balsas.

Todėl jau dabar pasižymėkite rugsėjo 26-ąją savo kalendoriuje. Ateikite su šeima. Atsiveskite vaikus. Pakvieskite savo tėvus, senelius, draugus ir bendradarbius. Suburkite savo bendruomenę ar organizaciją. Atsineškite Lietuvos trispalvę.

Data: 2026 m. rugsėjo 26 d., šeštadienis
Pradžia: 12.30 val. prie Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, Vilniuje
Maršrutas: Gedimino prospektu iki Katedros aikštės

Programa: taikus žygis, koncertas, įvairių sričių pranešėjų pasisakymai, šeimų liudijimai, tylos minutė ir bendrystės programa – vaikų kūrybinė bei edukacinė erdvė, organizacijų informacinė mugė ir kt.

Šūkis: nestabdykime plakančios širdies!

Dalyviai: renginys atviras visiems, nepriklausomai nuo amžiaus, profesijos, politinių pažiūrų ar religinių įsitikinimų.

Tai daugiau nei žygis. Tai vienybės, vilties ir drąsos liudijimas.

Rugsėjo 26-ąją susitikime Vilniuje ir žygiuokime kartu – už gyvybę!

Daugiau informacijos ir renginio programa – www.gyvybe.lt

Rugsėjo 26-ąją Vilniuje vyks „Žygis už gyvybę 2026“

2026 m. rugsėjo 26 d., šeštadienį, Vilniuje vyks taikus visuomenės solidarumo renginys „Žygis už gyvybę 2026“. Į jį kviečiami visi, kuriems svarbūs žmogaus orumas, pagalba šeimoms, motinystė, tėvystė ir pagarba žmogaus gyvybei.

Žygis prasidės 12.30 val. prie Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos. Dalyviai Gedimino prospektu keliaus iki Katedros aikštės, kur vyks muzikinė ir bendrystės programa, šeimų liudijimai, įvairių sričių atstovų pasisakymai, organizacijų informacinė mugė bei vaikų kūrybinės ir edukacinės veiklos.

Renginio organizatoriai pabrėžia, kad žygio tikslas – telkti visuomenę ir atkreipti dėmesį į realios pagalbos reikšmę žmonėms, susiduriantiems su nėštumo, tėvystės, ligos, negalios, vienišumo ar senatvės iššūkiais.

„Žygis už gyvybę“ kviečia ne smerkti ar skaldyti, bet stiprinti tarpusavio atsakomybę, solidarumą ir rūpestį tais, kuriems jo labiausiai reikia.

Į renginį kviečiamos šeimos, jaunimas, senjorai, bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos, medikai, pedagogai ir visi norintys. Dalyviai raginami atsinešti Lietuvos trispalves ir pakviesti kartu žengti savo artimuosius, draugus bei bendruomenių narius.

Data: 2026 m. rugsėjo 26 d., šeštadienis

Pradžia: 12.30 val. prie Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, Vilniuje

Maršrutas: Gedimino prospektu iki Katedros aikštės

Programa: žygis, muzikiniai pasirodymai, liudijimai, pasisakymai, vaikų erdvė ir organizacijų mugė

Daugiau informacijos: www.gyvybe.lt

Informacija nuolat atnaujinama.

,,Žygis už gyvybę“ vedėjai

Su džiaugsmu pristatome vieną iš šių metų renginio vedėjų – Džiugas Kuliešius.

Gyvybės kultūros tema Džiugui tapo artima savanoriaujant lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programoje „Pažink save”.

Ne vienerius metus jį kasdien galėjote girdėti ir tiesioginiame XFM radijo stoties, kurios devizas – „Radijas gyvenimui“, eteryje.

Šiandien Džiugas – kalbos redaktorius, renginių vedėjas, radijo balsas, intelektinių pramogų organizatorius ir ketverių metų Sofijos tėtis. Jo energija, įžvalgumas, gyvas žodis ir gebėjimas telkti žmones lydės mus ir „Žygyje už gyvybę 2026“.

Katedros aikštėje renginio dalyvius pasitiks nuostabus vedėjų duetas – Kristina ir Mindaugas Pikūnai.

Jie – ne tik renginių ir radijo laidų vedėjai. Pirmiausia jie – sutuoktiniai ir tėvai, kasdienybėje patys gyvenantys tuo, apie ką kalbėsime ir „Žygyje už gyvybę“: šeima, santykiu, atsakomybe, meile ir buvimu kartu. 

Kristina ir Mindaugas yra Šeimos centro „Kartu Saldu” įkūrėjai, santykių bei vertybių koučeriai, XFM radijo laidų apie santuoką autoriai. Savo veikloje jie lydi poras ir šeimas, kalba apie santykių kūrimą bei drąsina nepamiršti, kad stipri šeima nėra savaime suprantama – ją kuriame kasdien.

Kalbėtojai

Aistis Stalaučinskas, „Žygio už gyvybę 2026“ kalbėtojas ir vienos iš šį renginį bendraorganizuojančių organizacijų – Ateitininkų federacijos – pirmininkas.

Aistis – tėtis, architektas, gamtos ir istorijos tyrinėtojas, o šiandien – ir vienos seniausių katalikiškų jaunimo organizacijų Lietuvoje vadovas. Ateitininkai jau daugiau nei šimtmetį telkia jaunus žmones, kviesdami augti tikėjimu, atsakomybe, meile šeimai, Tėvynei ir žmogui.

Rugsėjo 26-ąją Aistis tars keletą žodžių prie M. Mažvydo bibliotekos susirinkusiesiems bei žygiuos kartu su mumis – už žmogaus gyvybę, už šeimą ir už jaunąją kartą.
Vertybės išlieka gyvos tuomet, kai jomis tikime ir drąsiai jas liudyjame.

Violeta Vasiliauskienė – „Žygio už gyvybę 2026“ kalbėtoja ir viena iš šio renginio bendraorganizatorių.

Violeta – trijų vaikų mama, Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos pirmininkė, tarptautinės teisės ekspertė ir lektorė. Savo profesinėje bei visuomeninėje veikloje ji nuosekliai kelia šeimos, tėvystės, motinystės, žmogaus orumo ir gyvybės kultūros puoselėjimo klausimus.

Rugsėjo 26-ąją Violeta prie M. Mažvydo bibliotekos tars keletą žodžių susirinkusiesiems ir žygiuos kartu su mumis.

Už gyvybę. Už šeimą. Už motinystę ir tėvystę. Už visuomenę, kuri nelieka abejinga ir drąsiai renkasi puoselėti gyvybės kultūrą.

Iš Latvijos į „Žygį už gyvybę 2026“ atvyksta Agnese Irbe!

Agnese Irbe – trijų vaikų mama, filosofė, klasikinės filologijos specialistė ir filologijos mokslų daktarė. Ji yra Latvijos intelektualaus žurnalo „TELOS“ vyriausioji redaktorė, aktyviai dalyvaujanti viešose diskusijose apie žmogaus orumą, šeimą, demografiją ir visuomenės vertybinius pamatus.

Agnese taip pat yra knygos „A Principled Defense of Human Life“ autorė – žmogaus gyvybės tema yra svarbi jos filosofinių ir etinių apmąstymų dalis.

Pagarba žmogaus gyvybei neturi valstybių sienų, o pokalbis apie žmogaus orumą, atsakomybę ir ateitį svarbus mums visiems.

Marcin Perłowski – „Gyvybės ir šeimos centro“ (Centrum Życia i Rodziny) direktorius, aktyviai prisidedantis prie gyvybės ir šeimos iniciatyvų Lenkijoje.

Rugsėjo 26-ąją Marcin prisijungs prie mūsų Vilniuje prie M. Mažvydo bibliotekos ir „Žygyje už gyvybę“ pasidalins savo mintimis, telkiant žmones gyvybės ir šeimos klausimais Lenkijoje.

Monika ir Povilas – gausios šeimos tėvai, Krizinio nėštumo centro ambasadoriai ir ugdymo šeimoje puoselėtojai. Iš Vilniaus persikėlė gyventi į kaimą, kad galėtų ramiai rūpintis savo vaikais.

Monika ir Povilas yra pasirinkę savo vaikus ugdyti šeimoje, o kalbėdami apie tėvystę jie pabrėžia kasdienius pasirinkimus, atsakomybę ir vertybių perdavimą vaikams.

Rugsėjo 26-ąją Monika ir Povilas savo šeimos patirtimi dalysis „Žygyje už gyvybę 2026“. Jų liudijimas primins paprastą tiesą – gyvybės kultūra prasideda šeimoje: nuo meilės, pagarbos, priėmimo, atsakomybės ir pasiryžimo būti šalia vienas kito.

Ypatinga „Žygio už gyvybę 2026“ viešnia – Patricia Sandoval iš JAV!

Patricia Sandoval – tarptautiniu mastu žinoma gyvybės kultūros ambasadorė, lektorė ir knygų autorė, kurios gyvenimo istorija – ne teorija, o asmeniškai nueitas sudėtingas kelias.

Patricia yra patyrusi tris abortus ir dirbusi „Planned Parenthood“. Vėliau jos gyvenime sekė įvairios priklausomybės, tačiau šiandien savo istorija ji dalijasi įvairiose pasaulio šalyse, kalbėdama apie gyvybę, viltį, atleidimą ir galimybę pradėti iš naujo. Jos gyvenimo istorija aprašyta knygoje „Transfigured“, išverstoje į kelias kalbas.

Rugsėjo 26-ąją jos liudijimą gyvai išgirsime Vilniuje. Tai istorija, kuri primena: už kiekvieno pasirinkimo yra žmogus, jo skausmas ir jo gyvenimas. O net ir pačiose sunkiausiose situacijose žmogui reikia ne pasmerkimo, bet pagalbos, artumo ir vilties.Patricia atvyksta iš JAV tam, kad savo istorija pasidalytų su mumis. Nepraleiskite progos jos išgirsti.

Giedrė ir Antanas – trijų vaikų tėvai, jau devynerius metus su sužadėtiniais besidalijantys žiniomis ir patirtimi lytiškumo, šeimos bei gyvybės temomis.

Jie taip pat veda mokymus moksleiviams, kalbėdami apie lytiškumą ir žmogaus gyvybės vertę.

Jų sukaupta informacija gimė ne vien iš knygų, paskaitų, konferencijų ar įsitikinimų. Gyvybės trapumą ir tikrąją jos vertę Šaviniai pažino per savo šeimos patirtį – priešlaikinį vaiko gimimą ir kūdikių netektis. Apie savo šeimos kelionę jie yra viešai pasakoję LRT laidoje „Šventadienio mintys“.

Skaudūs išgyvenimai pakeitė ir jų požiūrį į šeimos planavimą. Giedrė ir Antanas šiandien liudija, kad šeimos planavimas – kur kas daugiau nei kūno pažinimas ar taisyklių rinkinys. Tai santykis, atsakomybė, atvirumas gyvybei ir suvokimas, kad ne viskas žmogaus gyvenime priklauso nuo mūsų pačių.

Rugsėjo 26-ąją Giedrė ir Antanas savo šeimos istorija dalysis „Žygyje už gyvybę 2026“.

„Žygyje už gyvybę 2026“ savo šeimos istorija dalysis Sanna ir Saulius Karosai – apie netikėtus gyvenimo išbandymus, pasirinkimą priimti, meilę ir tai, kaip keičiasi mūsų žvilgsnis į žmogų, kai gyvenimas pakviečia eiti ne tuo keliu, kurį buvome suplanavę.

Sauliaus kalbėjimas apie žmogaus gyvybės vertę, priėmimą ir atjautą kyla ne tik iš jo, kaip Miesto Bažnyčios pastoriaus, tarnystės, bet ir iš labai asmeniškos jų šeimos patirties. Gimus dukrai su Dauno sindromu, šeima vėliau ryžosi įsivaikinti ir berniuką, taip pat turintį šį sindromą. Jų tėvystės ir šeimos kelionę lydi iššūkiai, tačiau kartu – meilė, dėkingumas ir gilus prasmės jausmas.

Rugsėjo 26-ąją Sanna ir Saulius dalysis savo patirtimi ir kalbės apie gyvybę, kurios vertė nepriklauso nuo žmogaus sveikatos, gebėjimų ar gyvenimo aplinkybių. Susitikime ir iš pirmų lūpų išgirskime jų šeimos liudijimą.

Kristina Judinė – šešių vaikų mama, verslininkė ir aktyvi visuomenininkė, puikiai žino, ką reiškia kasdien derinti motinystę, šeimą, profesinę veiklą ir visuomeninius įsipareigojimus.

Kristina yra slaugos ir palaikomojo gydymo namų „Addere Care“ įkūrėja ir vadovė, savo veikloje daug dėmesio skirianti oriai, į žmogų orientuotai slaugai.

Rugsėjo 26-ąją „Žygyje už gyvybę“ Kristina dalysis savo asmenine patirtimi – kaip auginant šešis vaikus kartu kurti verslą, vadovauti komandai, aktyviai veikti visuomenėje ir neprarasti to, kas gyvenime svarbiausia. Apie pasirinkimus, atsakomybę ir pusiausvyrą. Apie tai, kad motinystė ir aktyvus profesinis gyvenimas gali būti suderinami. Apie žmogų – tiek gyvenimo pradžioje, tiek tuomet, kai dėl ligos ar senatvės jis tampa ypač pažeidžiamas ir jam reikia kito žmogaus artumo bei rūpesčio.

Atlikėjai

Rugsėjo 26-ąją Katedros aikštėje pasirodys šlovinimo muzikos grupė ICHTHUS, šiemet mininti savo 20-metį (lapkričio 28 d. Dūmų fabrike vyks ICHTHUS jubiliejinis koncertas!).

Per du veiklos dešimtmečius grupė išleido ne vieną albumą, sukūrė vaizdo klipų, dalyvavo daugybėje šlovinimo renginių visoje Lietuvoje. Vienas ryškesnių pastarojo meto pasirodymų buvo Gailestingumo kongrese Vilniuje.

ICHTHUS muzikoje susitinka šiuolaikiškas skambesys, malda ir bendrystė. „Žygyje už gyvybę“ grupės atliekamos giesmės papildys šventinę programą Katedros aikštėje ir kvies ne tik klausytis, bet ir būti kartu.

Rugsėjo 26-ąją Katedros aikštėje skambės ir išskirtinis Liudo Mikalausko balsas.

Liudas Mikalauskas – Lietuvos operos solistas, televizijos laidų vedėjas, kultūros veikėjas ir tarptautinių konkursų laureatas. Nuo 2016 m. yra Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistas, sukūręs dešimtis vaidmenų, koncertavęs Lietuvoje, įvairiose Europos šalyse ir JAV. Jo profesinis kelias įvertintas daugybe apdovanojimų – Liudas yra 12 tarptautinių dainininkų konkursų Grand Prix ir pirmųjų vietų laureatas.

Tačiau šalia scenos, muzikos ir televizijos Liudui itin svarbi šeima ir tėvystė. Kartu su žmona augina tris vaikus. Viešuose pokalbiuose Liudas ne kartą atvirai dalijosi savo tėvystės patirtimi, kalbėjo apie ryšį su vaikais, šeimai skiriamą laiką ir tai, kaip vaikų gimimas pakeitė jo paties požiūrį į tėvystę.

Rugsėjo 26-ąją Liudo Mikalausko balsą išgirsime ir „Žygyje už gyvybę“. Muzika taps dar viena šios dienos kalba – apie žmogų, šeimą, bendrystę ir gyvybės vertę.

Ieva Zasimauskaitė – dainininkė, dainų autorė, televizijos projektų dalyvė ir mama. Plačiajai auditorijai ji ypač gerai pažįstama nuo 2018-ųjų, kai su daina „When We’re Old“ atstovavo Lietuvai „Eurovizijos“ dainų konkurse Lisabonoje ir pateko į finalą.

Pastarieji metai Ievai buvo ypatingi – ji tapo mama. Gimus dukrai, Ieva kuriam laikui atsitraukė nuo aktyvios muzikinės veiklos ir daugiausia dėmesio skyrė šeimai. 2026-aisiais ji sugrįžo į sceną ir ėmėsi savo pirmojo albumo.

Apie motinystę Ieva kalba atvirai – ne tik apie jos džiaugsmą, bet ir apie iššūkius, pagalbos svarbą bei tai, kaip vaiko atėjimas keičia pačią mamą ir jos požiūrį į gyvenimą.

Rugsėjo 26-ąją Ievos Zasimauskaitės balsas skambės ir „Žygyje už gyvybę“. Jos muzikinis pasirodymas papildys šventinę programą Katedros aikštėje ir kvies šią ypatingą dieną išgyventi drauge.